Eglė Skrolytė: "Savo vaikams esu mama, o ne draugė"

Laidos „Mamyčių Klubas“ vedėja Eglė Skrolytė – ne tik labai graži moteris, bet ir puiki mama. Jos namuose šurmuliuoja du puikūs vaikučiai – Meilė (6) ir Rojus Juozas (4). Kaip gi sekasi auginti du mažuosius išdykėlius, teiraujamės pačios Eglės.

- Kokia esate mama savo mažamečiams vaikams?
- Kaip čia atsakius...tarkim, jog bandau išlaviruoti tarp primygtinio siūlymo vaikams laikytis mūsų susitartų taisyklių ir bandymo būti jiems artimu dūšios žmogumi, kuris su jais dūksta, žaidžia, šokinėja per balas. Mano siekiamybė yra apibrėžti taisykles, kuriomis bendraujame, pagal kurias gyvename, kurių laikomės tam, kad mūsų buitis ir kiti gyvenimo aspektai būtų sėkmingesni. Labai svarbu ir vaikų socialinis gyvenimas. Šiuo metu mums labai aktualu Rojui išaiškinti, kodėl negalima muštis, nusitaikyti kardu į kitą žmogų. Jei tai galima vertinti kaip griežtumą, tai taip – aš griežta. Deja ir balsą pakeliu...Turbūt visi mes tėvai žinome, ka reiškia 120-ąjį kartą kartoti, ką galima daryti ir ko ne...ypač kalbant apie kokius nors realų pavojų sveikatai keliančius veiksmus... Kartais ne visada pavyksta būti tokiam kantriam. O taip norėtųsi.

- Kalbant apie auklėjimą, ar yra tekę statyti mažuosius į kampą? O gal matomoje vietoje kaba diržiukas?
- Diržiuko tikrai nėra, baubais vaikų negąsdinu. Bausmių norisi išvengti. Man labai patinka autoritetingasis vaikų auklėjimas, kai vaikus auklėjantys žmonės naudojasi savo autoritetu, o ne sąlygų iškėlimu ar bausmių vykdymu. Tiesa, kai susitarti būna per sunku, liepiu vaikams apmąstyti savo elgesį, pasėdėti, apgalvoti. Vėliau mes aptariame padarytas išvadas. Kartais tenka riboti kino filmų žiūrėjimus ir kitus malonumus.

Bausmes, kokios jos bebūtų, priimu kaip savo silpnumą, pralaimėjimą, o ne pergalę. Kaskart nubaudus vaikus jaučiu baisų kartėlį ir kaskart sau pasižadu, kad jau kitą kartą tai mokėsiu apsieiti be jų. Be bausmių... Na, bet iki šiol tai nepavyko...nors žinau aiškiai, ką reikia daryti. Paradoksalu, tiesa? Receptas paprastas – nori su savo vaikais susikalbėti – turėk laiko... Kuomet jo turim pakankamai, mes su Meile ir Rojumi Juozu aptariame situacijas, kokias matome išeitis iš jos ir t.t. ir kas kartą (mano didžiulei nuostabai, beje J) vaikai priima protingus sprendimus (ir nebūtinai tokius, kurie pradžioje atrodo geidžiamiausi)

- Kokie šiuo metu didžiausi malonumai jūsų vaikams? Ką mėgstate kartu veikti?
- Jie, kaip ir visi vaikai, yra labai smalsūs. Jiems patinka veikti viską, išskyrus... nuobodžiai sėdėti vienoje vietoje! Savaitgaliais mėgstame eiti į teatrus, kino premjeras, daug laiko praleidžiame parke, žaidimų kambariuose. Man kaip mamai reikia gerokai pasportuoti, kad suspėčiau bėgti paskui savo vaikus.

Mėgstame kartu gaminti maistą! Tiesiog sėdime prie apvalaus stalo, pjaustome daržoves ir daug plepame. Taip pat mums patinka skaityti knygas, lankytis neaplankytuose muziejuose.

Kartais net nepastebiu  kaip jų malonumai tampa ir manaisiais. Dabar, pavyzdžiui, skaitome Harį Poterį...ką jūs, dar neaišku, kuris iš mūsų, išsivalęs dantis, bėga greičiau į lovą, kurioje ir skaitomos visos pasakos prieš miegą mūsų namuose.

Žinote, apskritai, vaikų auginimas - tai galimybė dar kartelį vaikystę išgyventi iš naujo...ir man tai didžiulis malonumas.

- Egle, kuo, jūsų manymu, skiriasi berniuko ir mergaitės auklėjimas? Ar yra skirtumų?
- Visur yra subtilios ribos ir savi niuansai. Visgi, mano manymu, berniukai ir mergaitės į gyvenimą atsineša tam tikrus prigimtinius dalykus. Tam tikri skirtumai yra užfiksuoti jau gamtoje, todėl jų neigti net nereikia. Labai svarbu neprisirišti ir prie stereotipų.

Mano Meilė – labai judri mergaitė. Jai labai patinka bėgti, čiuožti pačiūžomis, spardyti kamuolį, šaudyti iš lankų... Nors ir namuose turi labai daug lėlių, ji prie jų prisiliečia kur kas rečiau. Jei vadovačiaus stereotipais...turėčiau elgtis kaip? Ogi „apsiginkluoti“ lėlėmis ir...vos tik ji paėmė lanką – aš išsitraukiu lėlę ir sakau – o gal geriau pasiūname jai suknelę...vos tik ji ima riedučius – išsitraukiu lėlę ir siūlau pažaisti namus?...

Jei rimtai, didžiulis pliusas ir džiaugsmas, kad mano dukra nori kuo daugiau visko išbandyti.
Man labai patinka, kaip Meilė puošiasi. Ji renkasi, kuo rengtis į darželį, kaip susišukuoti. Kalbant apie Rojų, kuris užaugęs, tikiuosi, taps vyrišku vyru, mes su juo daug kalbamės apie jausmus, emocijas...jis niekada iš manęs nėra girdėjęs, kad vyrai neverkia.

Kita vertus, jam keliami tokie patys tvarkos ir atsakomybės reikalavimai, nes tai ne mergaičių, o bendražmogiškos vertybės.

- Savo vaikams esate mama ar draugė?
- Vienareikšmiškai – mama. Savo gyvenime turime vaidmenis, todėl juos ir turime atlikti. Vaikai turi savo bendraamžius draugus, su kuriais jie dalijasi tuo, kas jiems aktualu. Kitas klausimas – kokia mama noriu būti – ar pikta ragana ant šluotos, kuri nuolat vaikus kritikuoja, ar noriu būti ta, kuri vaikus girdi, mato, supranta, užjaučia, džiaugiasi, dūksta kartu su jais. Savo vaidmenį esu apsibrėžusi. Ir esu ne Tik, bet Net mama.

- Kaip Meilė ir Rojus Juozas reaguoja į tai, kad jų mamą rodo per televizorių ir kad jūs – žinoma moteris?
- Tai jų niekaip neveikia. Vaikai į mano darbą reaguoja taip, kaip į bet kokį kitą eilinį darbą. Nesu įsitikinus, ar jie supranta, jog esu žinoma. Ir tai puiku.

Taip, mes kartu žiūrime kartu šeštadienio rytais „Mamyčių klubą“. Kartais jie pakomentuoja, pagiria mane,  kad aš gražiai atrodau.

Beje, ypač mes mėgstame rubrikas „Mamos dirbtuvėlės“ ir „Šeimadienis“.  Jose patys „prisigaudome“ naujų idėjų savo laisvalaikiui... 

Dėkoju Eglei Skrolytei už pokalbį, o ištikimiausias rubrikos skaitytojas kviečiu perskaityti praėjusios savaitės interviu su Inga Stumbriene. 

O jei turite idėjų, su kuo norėtumėte perskaityti naujus interviu arba, tiesiog, norite pabendrauti su manimi, rubrikos autore, rašykite man ir aš visoms atrašysiu! :) Laukiu jūsų pastabų, pagyrų ir kitų minčių! :) Mane rasite: gerda.morozoviene@gmail.com
P.S. Ačiū mamytėms, kurios praėjusią savaitę man parašė - buvo beprotiškai malonu skaityti jūsų laiškus! Bučkis kiekvienai iš jūsų :)