Dviejų vaikų mama, projekto ,,Namų darželis'' ir mamis.lt įkūrėja, žurnalistė bei ,,Vaikų linijos'' savanorė Gerda Liesienė šiandien atvirai pasakoja apie verslo pradžią, darbą iš namų ir svarbiausią savo gyvenimo projektą - vaikus.
- Gerda, papasakokite, kaip kilo idėja įkurti namų darželį?
Projektas ,,Namų darželis” (#namųdarželis Instagram) gimė pirmąją pirmo visuotinio karantino Lietuvoje dieną, 2020 kovo viduryje, kai visos ugdymo įstaigos staiga užvėrė duris. Facebooke sukūriau ir uždarą grupę ,,Namų darželis: alfa kartos ugdymas”, skirtą tėvams ir pedagogams, šiuo metu apjungiančią jau beveik 2000 narių. Kadangi pati auginu du mažus aktyvius vaikus, o be dienos ritmo, rutinos struktūravimo namuose būtų, švelniai tariant, chaosėlis, tai nemačiau kitos išeities kaip tik imtis udgymo proceso savo namuose organizavimo.
Be to, iš kitų šeimų su mažais vaikais pajaučiau beprotiškai didelį poreikį idėjų, motyvacijos, įkvėpimo ir net žinių, kuo užimti vaikus, kaip suderinti jų priežiūrą su darbu namuose, kaip juos lavinti. Pati dirbau didžiausioje Baltijos šalyse, moderniausioje ir vienoje inovatyviausių ugdymo įstaigų, o be to pati be galo domiuosi švietimu, vaikų psichologija, todėl nusprendžiau tuo sunkiu šeimoms laikotarpiu dalintis mūsų su vaikais veiklomis, ugdymo patarimais, žiniomis.
Tuo metu kaip tik ruošiausi savo naujos el. parduotuvės, savo subrandinto verslo, paleidimui, tačiau atidėjau tai į šalį, nusprendžiau nesipriešinti pasikeitusioms sąlygoms, o atvirkščiai - paversti jas privalumu ir pabūti su savo vaikais. Iš vakaro suplanuodavau visas ateinančios dienos veiklas, kad būtų lavinama kuo daugiau skirtingų kompetencijų, o ant lentos kiekvieną rytą parašydavau ,,Ryto laišką” su data ir tos dienos laukiančiomis veiklomis. 9 val. ryto mano vaikai atsinešdavo kėdutes ir sėsdavo į ,,Ryto ratą” (šypsosi - red. past).
Darėme daug eksperimentų, atlikdavome akademines užduotis, žiūrėdavome vaizdo medžiagas apie augalus, gyvūnus, labai daug dainuodavome, žaisdavome, vaidindavome. Kelias savaites iš eilės su vaikais kūrėme ,,Vilko teatrą”, o po to pradėjome ,,Emocijų penktadienį”, aštuonių emocinio intelekto lavinimo mini pamokėlių ciklą, kuomet kiekvieną penktadienį aš suvaidindavau siužetą apie vis kitą emociją ir kartu su vaikais reflektuodavome.
Daugelį mūsų užsiėmimų filmuodavau, fotografuodavau, montuodavau ir dalindavausi jais socialiniuose tinkluose. Tėvų ir pedagogų padėkos, įsitraukimas ir prašymai kelti visko kuo daugiau, nes jų vaikas tik pabudęs eina tikrinti mano naujo turinio, neleido pavargti ir sustoti. Nors mano vaikai eina į darželius, projektas ,,Namų darželis” socialinėse medijose veikia ir dabar. Dalinuosi ne tik įdomiomis veiklomis, kelionėmis su vaikais, lankytinomis vietomis, bet ir emocinio intelekto, ryšio su vaikais kūrimo, visapusio lavinimo, ugdymo patarimais (#noriuugdyti).
- Ką dažniausiai veikiate su vaikais?
Tokio kaip ,,dažniausiai” pas mus nelabai yra (šypsosi - red. past). Veikiame daug skirtingų dalykų: keliaujame, sodininkaujame, gaminame maistą, užsiimame menu, labai daug skaitome, eksperimentuojame su viskuo, visaip, visur, konstruojame įvairius dalykus iš antrinių žaliavų (siuntinių dėžės virsta miestais, kiaušinių dėklai ir tualetinio popieriaus ritinėliai - lavinamaisiais žaidimais).
Kai lauke prastas oras, o norisi judesio - iš kėdžių, pagalvių, dėžių daromės trasas, šokame per ,,Xbox”, žaidimą ,,Just Dance”, darome jogą. Dažnai į veiklas natūraliai įtraukiame ir teatrą, vaidybą, nes tai puikus būdas auginti ,,vertybinį stuburą”, lavinti emocinį intelektą. Vaikams sukonfliktavus, kad visi lengviau suprastume, kas ir kodėl nutiko, pasiskirstome vaidmenimis (pvz., aš - Jokūbas, Jokūbas - Barbora, o Barbora tampa manimi) ir vaidiname tą konfliktinę situaciją, kalbam apie tai, kaip kas galėjo pasielgti geriau, kad nekiltų tokių stiprių emocijų. Vaikams labai patinka persikūnyti, o tuo pačiu puikiai lavinama empatija, gebėjimas susitarti, emocijų valdymas.
- Apskritai, ar nepritrūkstate idėjų? Iš kur semiatės įkvėpimo?
O idėjų tikrai būna, kad pritrūksta. Aš pati turiu darbinių reikalų, o kartais tiesiog nebūna noro kažkuo labai užsiimti. Ir tai taip pat labai naudinga tiek vaikams, tiek tėvams. Vaikai gali panuobodžiauti, o tais momentais kartais gimsta genialios jų pačių idėjos ir sumanymai. Būna, kad kurį laiką pazyzia, pasitrina aplink, nesugalvodami, ką veikti, bet kantriai tą laiką pralauki ir žiūrėk - jau kažką stato, žaidžia, piešia.
Būna, taip įsijaučia, kad ir valgyti neprisikviesi. Ir toks laisvas žaidimas ne tik lavina kūrybiškumą ir savarankiškumą, moko planuoti savo laiką, bet ir leidžia vaikui pailsėti bei geriau pažinti save. Pats susigalvodamas sau veiklos vaikas gali po truputį atskleisti savo talentus ar net pašaukimą. Na, o mano įkvėpimo esmė - mano pačios vaikai. Esu empatiškas žmogus, todėl gana nesunkiai suprantu, kokių veiklų jiems norisi arba kurias jų kompetencijas per žaidimą galėtume palavinti labiau. Esant gerai nuotaikai, kai vaikai ir aš pati turime motyvacijos veikti, kurti kartu - tai idėjos gimsta labai natūraliai, tiesiog iš mūsų pačių. Ir tai būna pakankamai dažnai, nes visi esame labai smalsūs, veiklūs, o ir leisti laiką kartu mums labai smagu.
- Ar visas veiklas sugalvojate pati?
Oi, tikrai ne visas, nesu kažkoks nenormaliai didelis ir nesibaigiantis idėjų bankas (šypsosi - red. past). Skaitau ir seku nemažai užsienio edukologų, mokytojų, psichologų, domiuosi naujausiais tyrimais ir būna, kad iš jų rekomendacijų gimsta idėjos veikloms. Arba tiesiog socialinėse medijose ar įvairiuose tinklaraščiuose akis užkliūna už ko nors labai įdomaus ir nematyto. Parodau idėją vaikams, ir jei ir jiems sukirba noras išbandyti - kimbame į smalsumo patenkinimo darbus.
- Vaikų amžiaus skirtumas netrukdo jų kūrybiškumo lavinimui?
Tarp mano vaikų skirtumas - 3,5 metų. Kol Jokūbas dar buvo kūdikis, veiklų kartu ir negalėdavo vykti, nes vaikų poreikiai buvo per daug skirtingi. Bet kai sukūrėme ,,Namų darželį”, mažyliui buvo 1,7 m., tad jis jau buvo visiškai pilnateisis dalyvis veiklose. Kartu su sese rytais atsinešdavo savo kėdutę ir sėsdavo į mūsų ,,Ryto ratą”, pažymėdavo dienos orus, dainuodavo kartu daineles su judesiais, mokydavosi apie paukščius ir gyvūnus, darydavo kartu eksperimentus, darbelius, mokėsi pažinti emocijas.
Pasitaikydavo, kad tam tikras veiklas personalizuodavau pagal amžiaus tarpsnio ypatumus. Barbora skaitydavo ,,ryto laišką”, o Jokūbas, pažiūrėjęs pro langą, žymėdavo orus, Barbora supilstydavo vandenį į stiklines eksperimentui ir iškeldavo hipotezes, o Jokūbas į vandenį įlašindavo dažų ir išmaišydavo. Arba kartais kartu su Barbora Jokūbui gamindavome smulkiąją motoriką lavinantį žaidimą iš antrinių žaliavų. Nauda visiems: Barbora kuria, mąsto, gali savimi didžiuotis, o Jokūbas vėliau ugdo jam taip reikalingas kompetencijas. Iš tiesų, amžiaus skirtumas netrukdo kūrybiškumui skleistis. Atvirkščiai, tai dar labiau jį lavina.
- O gal tas pačias veiklas galima pritaikyti skirtingo amžiaus vaikams?
Tikrai taip. Smulkiosios motorikos veiklos (pavyzdžiui, makaronų vėrimas ant virvelės arba spalvotų pagaliukų sukišimas į tam skirtas vietas pagal spalvą, skaičių, raidę ar dydį, įvairių daiktų išpakavimai, ,,išlaisvinimai”) lygiai tiek pat naudingos bei smagios trimečiui - keturmečiui, kaip ir vienmečiui - dvimečiui. Taip pat ir vaidybinės dainos, eksperimentai. Skirtingų medžiagų, tekstūrų panaudojimas. Žiemą jiems abiems be galo patiko, kai atnešiau į namus didelę plastikinę dėžę sniego ir leidau jį dažyti maistiniais dažais, rankomis statyti tiltus ir tunelius. Po to dar pabėrėme ant sniego sodos ir pildami actą stebėjome, kaip sniegas šnypščia ir putoja. Iš patirties pedagoginiame darbe ir tai, ką pastebėjau su savo vaikais - tokios veiklos įdomios skirtingo amžiaus vaikams. Žinoma, labai svarbu pažinti būtent savo vaikus.
- Kokios veiklos/žaidimai yra Jūsų ir Jūsų vaikų mėgstamiausi?
Kaip minėjau, esam smalsūs ir domimės įvairiais dalykais, bet jeigu reikėtų kažką išsirinkti - tai būtų eksperimentai, teatras, kelionės ir įdomus antrinių žaliavų ar nebereikalingų daiktų panaudojimas. Pastaruoju metu Barbora net iš ledų popierėlio kažką sugalvoja pagaminti, o miške rastos šakelės ar akmenukai - ypatingos svarbos daiktai (šypsosi - red. past). Labai gaila, kad kelionės šiuo metu smarkiai apribotos, nes visi esame didžiuliai naujų vietų fanai. Kai Barborai buvo ką tik suėję dveji, žiemą keliavome po Pietų Prancūziją, kas kelias dienas nakvojome pas skirtingas prancūzų šeimas, tranzavome ir daugybę vietų išmaišėme su vežimėliu. Dabar šį kelionių šauksmą patenkiname atrasdami įdomių vietų Lietuvoje.
- Beje, esate ne tik ,,Namų darželio‘‘ įkūrėja, taip pat turite nuosavą verslą, savanoriaujate ,,Vaikų linijoje‘‘ - kaip Jums pavyksta visur suspėti?
Taip, maždaug prieš metus susikūriau savo el. parduotuvę www.mamis.lt, kur prekiauju rankų darbo, natūralių medžiagų, saugiais ir tvariais gaminiais kūdikiams: čiulptukų/kramtukų laikikliais, įvairiais funkcionaliais kramtukais, medienos barškučiais, karoliais mamytėms. Visų šių reikalų kūrimas ir gaminimas man - savotiška meditacija, poilsis nuo buities darbų, vaikų poreikių. Mėgaujuosi kurdama vardinius, išskirtinius, ilgaamžius gaminius, kurie ne tik reikalingi kūdikiui ir jo tėvams, bet ir gali turėti išliekamąją vertę, ypatingą prasmę. Kol kas didelio verslo iš to nedarau, noriu pajusti kiekvieną mažylį, jo šeimą ir sukurti jiems ypatingus gaminius.
,,Vaikų linija” taip pat labai gražiai įsikomponuoja į mano kasdienybę, padeda realizuoti ir įprasminti mano kaip psichologės gebėjimus. Taip pat esu laisvai samdoma turinio kūrėja. Kai dirbi ,,sau”, turi labai disciplinuotai susiplanuoti savo laiką, bet ir priimti tai, kad kartais planai apsivers aukštyn kojom. Kartais turėsi daugybę užsakymų, asmeninių idėjų ir viską sklandžiai suspėsi, o kartais kelioms dienoms ,,užstrigsi” ties viena straipsnio ar reklamos idėja, pradėsi abejoti savo verslumo sugebėjimais, o vakare grįžę vaikai ant tavęs išlies visas per dieną susikaupusias emocijas.
Bet iš esmės, suspėti dalykus man padeda jų paskirstymas. Pavyzdžiui, vieną dieną skiriu grynai ,,Mamiui”: plėtrai, užsakymų gamybai ir siuntimui, gaminių fotosesijai. Kitą dieną - turinio kūrimui klientams su 2,5 val. pertrauka ,,Vaikų linijoje”, dar kitą (dabar dažniausiai savaitgaliais ar vakarais, kai vaikai namie) - ,,Namų darželio” veikloms, išvykoms. Taip pat stengiuosi visas veiklas ir darbus kaip įmanoma labiau apjungti. Vykdama su šeima į gamtą būnu pagalvojusi apie veiklas ten ir kaip tomis veiklomis pasidalinsiu savo socialinėje erdvėje. O galbūt iškylaudama netgi galiu nesunkiai sukurti ir reklaminio turinio. Pasiplanavimas iš anksto gali labai pagelbėti.
- Ar lieka laiko sau?
Čia toks suktas klausimas (šypsosi - red. past). Apskritai, kas tas ,,laikas sau”? Gulėjimas vonioje? To visiškai nemėgstu (gal dar nepribrendau). Hobiai? Daugelis mano darbų ir yra mano hobiai, mano mėgstama veikla. Sportas? Šiuo metu čia reguliarumo nebūta, bet stengiuosi ilgiau pasivaikščioti, pabėgioti, kartais išsitraukiu jogos kilimėlį. Sveikas maistas? Taip, savo mitybą reguliuoju ir kiekvieną dieną stengiuosi valgyti ,,sąmoningai”. Knygos skaitymas? Norėtųsi daugiau. Šią man beprotiškai patinkančią veiklą tikrai dažnai atidėlioju. Filmai, serialai? Jei žiūriu, tai dažniausiai su savo vyru tada, kai vakare užmigdome vaikus. Viena žiūriu itin retai, nes man labai patinka aptarti, kartu pasijuokti, paspėlioti, kas bus. Tai nežinau, ar tai galima pavadinti ,,laiku sau”, nes tai labiau ,,laikas su vyru”, bet labai smagus ir atpalaiduojantis laikas. Dar mėgstu pravėdinti galvą gamtoje - viena išeiti pasivaikščioti. Mėgstu dainuoti, piešti, vaidinti. Pastaruosius pomėgius dažniausiai patenkinu su vaikais.
- Kaip atrodo įprasta Jūsų dienos rutina?
Atsikeliu 6 val. 50 min. ir einu ruošti vaikų į ugdymo įstaigas. Drabužius būnu suruošusi iš vakaro, tai Barbora pilnai savimi pasirūpina, o Jokūbui nusiprausti ir apsirengti dar reikia padėti. Taip pat suruošiu abiems užkandėles, nes mūsų ugdymo įstaigose jų reikia. Tada vyras arba aš nuvežame vaikus ir grįžtame namo (taip, mano vyras taip pat dirba namuose).
Kai turime šiek tiek laisvesnę dieną, kartu su vyru arba atskirai einame ryte pasivaikščioti ar pabėgioti miške. Po to dažnai susiplaku sveikuolišką kokteilį (bananas, kivis, salotos, špinatai, agurkas, kartais pusė avokado, avižų pieno, šiek tiek ciberžolės, citrinos, uogų, supermaisto miltelių) ir pradedu dieną. Dažnai būdu susiplanavusi iš vakaro, ką reikės nuveikti, o jei ne - susiplanuoju ryte. Po kokios valandos dažnai turiu antrus pusryčius - kažką saldaus + kava. Ir su kava jau einu dirbti. Na, o nuo 18 val. jau būnu su vaikais. Tai čia tokia visiškai įprasta, nuobodoka diena, bet, žinoma, dažnai nutinka staigmenų, sugalvojam įdomybių vakarais su vaikais, o savaitgalį turim išvykas (į kitus miestus, muziejus, įdomias su vaikais vietas).
- Ką patartumėte mamoms, norinčioms įkurti savo verslą, bet nedrįstančios ar vis dar abejojančioms šiuo savo sprendimu?
Pirmiausia, tų mamų norėčiau paklausti, kas labiausiai stabdo, kas kelia baimę. Pradinio kapitalo trūkumas, neturėjimas tinkamos idėjos ar turėjimas per daug idėjų ir nesugebėjimas išgryninti vienos, verslumo įgūdžių stoka, skeptiškas aplinkinių požiūris, baimė prarasti stabilų darbą, nepasitikėjimas savimi, nesekmės baimė? Galbūt yra ir daugiau priežasčių. Vertėtų jas visas susirašyti ant lapo ir kiekvieną jų įsivertinti: kiek tai yra rimta priežastis nekurti verslo, o kiek tai tik nepasitikėjimas savimi, nenoras žengti iš komforto zonos.
Nuosavas verslas suteikia galimybę dėliotis savo darbo grafiką patiems, užsiimti mėgstama veikla ir iš to uždirbti, tačiau tai tikrai negarantuoja stabilių pajamų, trumpesnių darbo valandų ar didesnio uždarbio. Bent jau verslo pradžioje. Be to, tai reiškia, kad ne kartą turėsite atsistoti nuo šiltos kėdutės, rizikuoti, priimti drąsius sprendimus, o nesėkmės atveju - galbūt nubraukti vieną kitą ašarą ir iš naujo judėti į priekį.
Jei tikrai labai stipriai abejojate, ar norite kurti verslą - tai geriau nekurkite, bet jei jaučiate, kad turite idėją, kuri išspręstų kažkokią problemą, o į jūsų gyvenimą įneštų prasmės - tai pabandykite, net jei ir neturite žalio supratimo apie verslą. Yra įvairių būdų gauti pradinį kapitalą verslui, yra įvairių verslo konsultantų, mentorių (pvz., ,,Versli Lietuva”), su kuriais galima pasirašyti verslo planą, įsivertinti investicijas. Kai www.mamis.lt buvo dar tik idėja, dalyvavau verslių mamų projekte ,,Mommypreneurs”, kuris man davė nemenką postūmį realizuoti mintis. Ten radau daug bendraminčių, mamų, kuriančių savo verslą ar norinčių jį kurti. Mačiau, kokios degančios tų mamų akys, kaip joms smagu dalintis idėjomis, kurti strategijas, nors ant rankų vos kelių mėnesių kūdikis.
Mes, moterys, mamos, esam beprotiškai stiprios, drąsios, atsakingos ir sumanios. Kartais tereikia šlakelio pasitikėjimo savimi, kad įgyvendintume tai, apie ką svajojame. Būtent to mums visoms nuoširdžiai linkiu!
