Du mažyliai namuose: prieš šventes

Praėjusi savaitė prabėgo įprastai, be didelių nutikimų.

Mūsų namus užvaldė ta visur tvyranti Kalėdinė nuotaika, tad gal kiek ir per anksti, bet pasipuošėme eglutę. Pradžioje galvojau, kad puošime visi kartu, nes tai graži tradicija ir pramoga vaikams, bet galiausiai su vyru nusprendėme pataupyti laiką ir padaryti, kaip mums paprasčiau. Tad eglutę papuošiau aš su inspektorium Gyčiu, kol  Ignas leido laiką lauke su tėčiu.  Sakyčiau gavosi neblogai, beveik kaip Vilniaus Katedros eglutė :). Ignui labai patiko, tai kasdien dabar  čiupinėja žaisliukus, nukabina ir vėl užkabina, ko pasekoje dviejų jau nebėra...Tikiuosi iki Kalėdų žaisliukų liks :) Vis svajoju kada nors papuošti eglutę džiovintais apelsinų griežinėliais, cinamono lazdelėmis ir kitomid kvepiančiomus priemonėmis, juo labiay jos nedūžta, bet jau ne šiemet.

Kitas svarbus praėjusios savaitės įvykis - kirpykla.  Kažkaip Igno plaukai vis sulaukdavo daug dėmesio ir komentarų. Tai močiutė pajuokaudavo, kad kasytes auginame, tai  vis klausdavo, kada kirpsime tai dar kas nors.  Man ilgesni plaukai mažam vaikui gražu, tad pakarpydavau tik priekyje, kad nelįstų į akis, pati. Žodžiu, nusprendėme pirmą kartą išmėginti kirpyklą ir šventes pasitikti gražūs. Vyras, žinodamas, kas laukia, paliko man šią 'pramogą', o pats  važinėjosi su vėžimėlyje gulinčiu Gyčiu palei kirpyklos langus. Visą tą pusvalandį Ignas verkšleno, galvojau suveiks duotas telefonas, bet vaikas net jo  neėmė, nesėdo man ant kelių ir į vaikišką kirpimo kėdę mašinytės pavidalo taip pat nelipo. Tad  kirpomės sėdėdami ant paprastos  vaikiškos kėdutės ir vartydami knygutes, apžiūrinėdami  kirpyklos žaislus. Šiaip ne taip plaukai patrumpinti, misija, nors ir su ašaromis, bet įvykdyta. Pirmas dienas man buvo keista žiūrėti į tuos trumpus plaukus, nes dabar Ignas man atrodo toks truputį chuliganas. Ypač kai sugebėjo net du kartus per savaitę prasiskelti lūpą....

Be dovanų pirkimo ir  pakavimo  dar  meistravau Ignui Kalėdinį zuikio kostiumą būrelio Kalėdiniam vakarui, kuris bus šį sekmadienį.  Nenorėjau pirktinio kostiumo, nes man jie, tiesą sakant, nelabai gražūs. Aprengsiu baltais marškiniais, pėdkelnėmis ir baltais šortukais, prie kurių prisiuvau turėto zuikio kailiuko uodegėlę. Tikras iššūkis buvo zuikio ausys. Šitam reikaluo Gytis pafovanojo savo kūdikiškas 56 dydžio  baltas pėdkelnes, prie kurių taip pat prisiuvau turėto zuikio kailiuko, o į vidų prikišau kartono juosteles, apvyniotas celofanu, kad ausys stovėtų. Dabar niekaip negaliu prikalbinti Igno tų ausų užsidėti,  tai vis žaidžiame kartu su vyru, kad  taip smagu tokias ausis nešioti. Tikiuosi iki sekmadienio ir Ignas jų užsinorės, nes kitu atveju bus zuikis beausis :).

Iki kito karto! :)