Du mažyliai namuose: mūsų sekmadieniai

Praeitą sekmadienį šventėme tėvo dieną. Iš ryto pasveikinę tėtį maža dovanėle, raktų pakabuku, kurį Ignas labai norėjo pasilikti sau, išskubėjome į teatrą. Teatre buvo Igno šeštadieninės mokyklėlės uždarymo vasarai renginys, kur Ignas turėjo pirmą kartą pasirodyti ant scenos, beje, su tėčiu :). Nors tas pasirodymas truko turbūt 5 minutes, bet mums tai  - įvykis :). Ignas vaidino laikroduką. Tiesą sakant, žinant mūsų Igno charakterį, buvom nusiteikę, kad ant scenos gali ir  išvis neužlipti (nemėgsta naujų vietų, reikia apsiprasti prie naujų žmonių ir erdvės). Kelios dienos iki renginio, kai vežiau Igną į repeticiją, jis išvis atsisakė vaidinti ir nieko nedarė...Todėl ir mūsų nusiteikimas buvo toks. Bet kai tikiesi blogiausio, viskas gaunasi gerai. Ignas kuo puikiausiai ėjo į sceną, neišsigando, viską darė, ką ir reikėjo daryti, mosikuoti rankomis, tarsi laikrodžio rodyklėmis, bėgioti, bei sėdėti ant porolono lakšto, kol tėtis jį tampė, inscenizuodamas automobilį. Valio!

Į teatrą ėjome kartu su Gyčiu. Jis jautėsi puikiai, renginys truko maždaug valandą. Sėdėjo ramiai ant kelių ir išpūtęs akis stebėjo, kas vyksta ant scenos. Pagalvojau, kad jau beveik galima eiti ir į rimtesnį spektaklį. Likus 15 minučių iki pabaigos, užkrimto ir užmigo nešioklėje ( jau minėjau, kad ta nuostabi nešioklė mane tiesiog stebina)
Na o po visų sekmadienio pramogų, kaip priklauso, abudu kosti ir sloguoja.....:( Ignas taip ir nepripranta prie darželio, tik vieną dieną ramiau pasilieka, o štai kitą - jau serga. Na, bet peršalimas neatiprus ir pirmadienį jau vėl tęsime apsipratinėjimus darželyje.

O šį sekmadienį keliausime į gimtadienį ;) O ką jūs?