Du mažyliai namuose: apie miegą

Du mažyliai namuose: apie miegą

09. Oct 2016, 23:48 Vytulka Vytulka

Nors sako, kad vaikų  lyginti negalima, bet turbūt neišvengiamai juos vis tiek norisi lyginti.

Pamenu, kai parsivežėme su vyru pirmagimį Igną iš ligoninės, niekaip negalėjome atsistebėti, kaip  toks vaikas gali tiek mažai miegoti. Paskaičiavus valandom, gaudavosi maždaug 14 valandų per parą,  kaip naujagimiui, mums tai atrodė labai mažai. Aišku, visi aplinkui tik ir kartojo, kad neprivalgęs, kad man turbūt trūksta pieno ir t.t.  Juk turi miegoti. Su vyru pakaitom visaip bandydavome užčiūčiuoti Igną, nešiodavome, sūpuodavome ant rankų,  vyras leisdavo šššššš, neva balto triukšmo  garsą,  bet tik padėjus į lovytę, nepraeidavo nei 5  minutės ir vaikas vėl atsimerkęs dairydavosi.  Naktį irgi vargdavome, migdyti tekdavo ir iki 2 val.nakties. Labai dėl to  jaudinomės. Bet, kai galiausiai susitaikėme su ta mintimi, kad toks vaikas, tiesiog nemiegalius, tsi Igmas ėmė ir palapsniui pradėjo miegoti daugiau. Praėjus keliems mėnesiams, jau buvo nusistovėjusi graži dienotvarkė.

Su Igno miegu tenka pavargti iki šiol. Jis ir dabar nėra miegalius. Keliasi visada 7 val ryto,  eina miegoti ne vėliau kaip 21 val, pietų miego miega 2 valandas. Gimus broliukui, pietų miego laikas dabar net sutrumpėjo, būna, kad pamiega vos 40 minučių. Praėjome visus  miego vargų etapus. Miegojo jis savo lovytėje, paskui trijų mėnesių amžiaus persikėlė pas mus į lovą, kad tik geriau miegotų. Vėliau grįžo vėl į savo lovytę, kuri su nuimtu šonu pristumta prie mūsų lovos, čia miega ir dabar. Beje, miegodavo visada jautriai, jei tik jam užmigus sugalvodavau išeiti iš kambario užsiimti kitais reikalais,  iškart kaip koks radaras nubusdavo. Taip ir leidau laiką šalia jo, kol jis miegodavo. Vakarais su vyru net filmo pasižiūrėti negalėdavome, nes mūsų ponaitis iškart pabusdavo. Naktį irgi, nors jau buvau nutraukusi maitinimą (nuo metukų) jis dar atsibusdavo kokius tris kartus, tiesiog atsisėsdavo, bet paguldžius ir toliau miegodavo. Atsibunda dar ir dabar. Paskui atėjo rankytės etapas.....Užmiegant būtinai turi laikyti mano ranką aukščiau riešo. Gnaibo ją savo mažais nagiukais, apžiūrinėja apgamus, čiupinėja odos plaukelius.  Niekaip negaliu atpratinti nuo šio nelabai gero įpročio, o gimus broliukui mano ranką apsiveja tik dar labiau, ir net jam užmigus, kai bandau ranką ištraukti, nenori jos paleisti.

Dabar jau labai norime pereiti prie naujo etapo, pratinti miegoti atskirai savo kambaryje. Bet  mums tai skamba kaip utopija, nes Ignas vis dar atsibunda naktį, taip pat nesinori, kad susietų viso to su brolio pasirodymu namuose, o ir šiaip, norisi išvengti didelių ašarų, viską gražiai sutarti, kad vaikui būtų smagu miegoti savo kambaryje . Su vyru net  juokiamės, kad mažasis Gytis greičiau išsikraustys į savo kambarį nei Ignas.

Na, o kaip sekasi Gyčiui? Gytis kol kas miega puikiai. Leidža kol kas mamai ilsėtis.  Pavalgo ir  miega, nereikia nei nešioti, nei sūpuoti ir miega tikrai daug. Tad visiška Igno priešingybė. Tikiuosi neprisikarksėsiu ir jis miegos taip gerai ir toliau.

Vis pagalvoju, kaip reiks suderinti Igno ir Gyčio dienotvarkę,  kad bent pietų miegas sutaptų abiems vienodu metu. Na, o kaip seksis tai daryti, parašysiu vėlesniuose bloguose. :)

Raudonas balionėlis Raudonas balionėlis 14. Oct 2016, 13:24

Kaip įdomu paskaityti. Mes irgi galvojam, kad iškėlimas į atskirą kambarį kol kas misija neįmanoma, nes vis pabunda naktį...tai kažką susapnuoja, tai į tualetą ir panašiai...Tad atidėjom šį reikalą, gal kaip nors vėliau, kai jau pajausim, kad gali vienas miegoti arba sūnų su būsimu vaikeliu kartu iškelsim 😃