Draugystė

Kai Rojus atsirado žemėje ir mano gyvenime su savimi atsinešė ir savo gyvenimo pakeleivius.Šį kartą kalbų apie draugystę. Turbūt daugelis pasakysite, kokia čia gali būti mažo vaiko draugystė, kai geriausių atveju geba pakviestas nerangiai atbėgti ir duoti visiškai seilėtą bučkį?  (p.s.patys skaniausi bučiniai, kurių ne tai, kad neskubu valyti, bet dažniausiai nenusivalau )
O draugystė tokia, kad vaikai mamoms dovanoja naujas pažintis. Jų dėka mamos randa viena kitą šiame dideliame pasaulyje. Jos kaip meilė, neieško viena kitos, bet randa.Tad saugokite dabartines savo pažintis, nes pirmiausia tai yra jūsų vaiko dovana Jums, o ateityje galbūt ši pažintis virs į beprotiškai gražią draugystę. Kai būdamos jau močiutės sedėsite daugiabučių namų kieme ant suoliuko ir stebėsite tokias pat jaunas mamas nedrąsiai stumiančias vežimėlius ir pradžioje bandančias šnekėtis apie orą, pilvo diegliukus ir t.t.
Tokia draugystė yra kaip pasako be galo. Nes vėliau ir tos dvi nedrąsios mamos po 50 metų susitikusios sėdės ir žiūrės į kitas mamas. Ir tokias pasakas kartu su draugystėmis mums atneša ir dovanoja vaikai. 
Branginkite tas akimirkas.