Dinozaurai – sugrįžimas į praeitį

Ar niekada nesusimąstėte, kas egzistavo prieš daugybę milijonų metų? Kas vaikščiojo po mūsų žemę? Tad kviečiu trumpam pasivaikščioti po praeitį.

Dinozaurai yra keturkojų (Tetrapoda) gyvūnų grupė prieš 65 mln. metų dominavusi Žemės sausumos ekosistemoje. Žinias apie dinozaurus paleontologai renka tirdami fosilijas (suakmenėjusius kaulus, odos ar kitų kūno audinių atspaudus), taip pat pėdų atspaudus, suakmenėjusius kiaušinius ir lizdus, gastrolitus ir koprolitus.

{pic:zauropodas}

Zauropodo pėdsakas

Dinozaurų liekanos surandamos visuose žemynuose, įskaitant Antarktidą, nes dinozaurai atsirado tuo metu, kai visa sausuma buvo susijungusi į Pangėją. Iki šiol yra aprašyta virš 800 įvairių dinozaurų genčių ir kiekvienais metais aptinkami nauji radiniai.

Atradus pirmuosius dinozaurus mokslininkai manė, kad dinozaurai buvo šaltakraujai. Dinozaurai lyginti su ropliais ir įsivaizduoti kaip lėti, tingūs gyvūnai, kurie norėdami aktyviai judėti turi pirma pasišildyti saulėje. Dabar manoma, kad bent dalis dinozaurų grupių buvo šiltakraujai.

Dinozaurai buvo tiek augalėdžiai, tiek plėšrūs. Didžioji dalis dinozaurų buvo augalėdžiai. Mažiau buvo plėšriųjų dinozaurų, kurie medžiojo pavieniui arba gaujomis, kai grobis būdavo stambesnis.

Mėsėdžiai turėjo stiprius žandikaulius ir aštrius dantis, skirtus laimikiui plėšyti. 1800 m. JAV Konektikuto upės slėnyje aptikti pirmieji suakmenėję dinozaurų pėdsakai. 1822 m. jie priskirti ropliams, aptikus dantį panašų į iguanos, tik daug didesnį. Tuo pat metu Anglijoje radus plėšriojo dinozauro liekanas, prasidėjo intensyvios dinozaurų liekanų paieškos.

IŠNYKIMAS. Pasak vienos teorijos, į Žemę prieš 65 milijonus metų trenkėsi asteroidas (arba kometa) bei išnaikino nemažą dalį dinozaurų ir pakilus dulkėms, kurios užklojo žemę, atvėsus aplinkai dinozaurai pamažu išmirė.

Antra teorija teigia, kad tai įvyko dėl žemynų dreifo. Pamažu vėstant klimatui, išmirė ir dinozaurai, nes jie yra ropliai, o ropliai yra šaltakraujai gyvūnai ir priklauso nuo aplinkos temperatūros. Paukščiai yra dinozaurų evoliucinė tąsa, todėl teigti, kad dinozaurai išmirė visiškai negalima. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Dinozaurai).

Dinozaurai girdėjo tik žemo dažnio garsus

JAV Merilendo universiteto profesorius Robertas Dūlingas su kolegomis atliko įvairių gyvūnų ausų vidinės struktūros tyrimus ir padarė gana įdomią išvadą apie dinozaurų klausą. Prieš 65 milijonus metų išnykę „baisieji driežai“ greičiausiai girdėjo tik žemus garsus, pavyzdžiui, kito dinozauro kojų keliamą dundesį.

Mokslininko teigimu, gyvūnai geriausiai girdi tuos garsus, kuriuos skleidžia patys. Pavyzdžiui, drambliai per kelis kilometrus išgirsta labai žemo dažnio virpesius, kuriuos skleidžia kitų dramblių žingsniai. Priežastis – fizikos dėsniai, kurie byloja, kad kuo lengvesnis garsų generavimo mechanizmas, tuo mažiau jam reikia energijos vibruoti aukštu dažniu.

„Įdomu tai, kad dinozaurais mes kartais nepagarbiai pavadiname pagyvenusius žmones, – pastebi mokslininkas. – Išties, sendami triukšmingoje aplinkoje, mes pradedame nebegirdėti aukšto dažnio garsų ir šia prasme tampame dinozaurais“.

Vadinasi, kai kuriuose mūsų priežodžiuose yra tokios tiesos, kurią galima atsekti tik po sudėtingų mokslinių tyrimų. Tačiau kaip tuomet šie priežodžiai atėjo į mūsų gyvenimą? Įdomus minčių šuolis – nuo dinozaurų iki žinių erdvės egzistavimo? Ar čia jau visai fantastika?

(http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis?name=straipsnis-3759).

Živilė Gibiežaitė – Bagdonienė