Švedijos mokslininkų atliktas tyrimas prieš kelerius metus nustatė ryšį tarp skanaus ir neskanaus maisto bei medžiagų įsisavinimo.
Tyrimo dalyvės Švedijos moterys kurį laiką valgė tailandietišką maistą, o Tailando moterys švedišką. Šių virtuvių maistas labai skiriasi. Naudojami produktai, prieskoniai ir skonis, tinkamas vienai kultūrai, kitai buvo svetimas ir neskanus. Tyrimo rezultatai parodė, kad abejose grupėse sumažėjo geležies įsisavinimas net 70 proc., nepaisant to, kad maisto sudėtis ir gaunamos geležies kiekis buvo tas pats.
Dažnas, besirūpinantis sveikata, sveiku gyvenimo būdu ir sveika mityba, kankinasi dėl hamletiškos dilemos. Ką pasirinkti – mėgavimąsi maistu, kuris mūsų pasąmonėje neatsiejamas nuo viršsvorio, ar alinančią dietą, žadančią atimti bent kelis klastinguosius kilogramus nereikalingo svorio? Dietologai, vadovaudamiesi tyrimais, pataria įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, mėgautis skaniu maistu, su kuriuo turime praturtinti organizmą reikalingomis maisto medžiagomis.
Skonio receptoriai skirti, kad maiste atpažintume ... nuodus
Universitetinio Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė rekomenduoja pasitikėti pojūčiais, išsivysčiusiais žmogaus evoliucijos metu.
„Ar žinote, kodėl nuo mažens mėgstame saldų maistą? Priežasčių reikėtų ieškoti žmogaus evoliucijoje. Juk valgant saldų maistą mažesnė galimybė ... apsinuodyti. Uoslė mums skirta tam, kad įvertintume, ar maistas yra sugedęs ar šviežias. Žmogaus evoliucijoje išsivysčiusių pojūčių turime paisyti, kai formuojame savo mitybos įpročius“, - teigia gydytoja dietologė.
Prie klaidingų mitybos įpročių susiformavimo prisideda ne tik netinkamas gyvenimo būdas, bet ir pastaruoju metu itin suaktyvėję „sveiko maisto žinovai“. Jiems dažnai trūksta elementarių žinių apie maistą, todėl jie išaukština kurio nors produkto savybę, pamiršdami, kad žmogui svarbu ne atskiri produktai, o bendra mityba.
„Viena iš temų apie mitybą – tai keptas maistas, kurį „sveiko maisto“ aktyvistai dažnai nepelnytai užsipuolama. Nors mes, dietologai, nerekomenduojame dažnai valgyti kepto maisto, vis dėlto tai yra skanus maistas, suteikiantis mūsų virtuvei įvairovės. Vertindami maistą kaip visumą, mes, dietologai, rekomenduojame valgyti ne vienos rūšies maistą, o jį tarpusavyje derinti. Kuo maistas įvairesnis, tuo mūsų organizmas gauna daugiau skirtingų maistinių medžiagų“, - įsitikinusi gydytoja dietologė.
Valgymas yra vienas iš gyvenimo malonumų
Skonis veikia nervų sistemą, todėl valgymas yra vienas iš gyvenimo malonumų. A. Jauniškytė - Ingelevičienė tvirtina, kad savo pacientams niekada nedraudžia valgyti kepto maisto, jei jiems skanu. Maistą jis siūlo paskaninti įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis ir natūralių prieskonių mišiniais, aliejais.
„Visos savo darbo praktikos metu mokau žmones vengti kraštutinumų - neriboti savęs ir nepersivalgyti. Svarbu klausytis savęs – valgyti, kai jauti alkį ir nebevalgyti, kai pajaučiame sotumo jausmą. Deja, žmonės netiki, kad viskas labai paprasta“, - šypsosi A.Jauniškytė - Ingelevičienė.
A. Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad nepilnavertės mitybos pasekmės juntamos ne iš karto, gali prireikti net kelerių metų. Dietologė akcentuoja kūno harmonijos svarbą: jaučiamės gerai, kai esame sotūs, blogai, kai esame alkani ar persivalgę. Pusiausvyra turi būti ir mityboje.
Puikus straipsnis, visiškai sutinku! Valgyti galima viską ko tik nori, svarbu nepersivalgyti, o ir valgyti reikia ramiai, neskubant, malonioje ir gražioje aplinkoje. 😉