Diana Dargienė: „Man svarbiausia – Unės norai“

Diana Dargienė – gražios, mielos ir talentingos mergaitės – Unės (7) mama. Šios dvi damutės Lietuvoje – puikiai pažįstamos. Abi dainuoja, kartu vedė laidelę vaikams, aktyviai prisideda prie socialinių projektų ir, tiesiog, yra neapsakomai jaukios, draugiškos ir mielos asmenybės! Apie tai, kaip Dianai sekasi namuose auginti sparčiai populiarėjančią žvaigždutę – šio ryto interviu.

Diana, Unė – labai talentinga mergaitė. Kaip ir kada supratot, kad ji gali dainuoti?
Nuo pat mažų dienų ji būdavo visur su manimi, kartu eidavome į mano vokalo pamokas. Unytė burelį „Džimba“ pradėjo lankyti nuo 3-jų metukų. Ji nuo pat mažų dienų daug ką lanko, viskuo domisi... Vėliau pradėjome darbuotis laidoje „Atgal į vaikystės miestą“, kurioje mes su Une turėjome mamos ir dukrytės rubriką. Ten reikėjo dainelių, tad taip ir atsirado mūsų albumas.

Unė ne tik dainuoja, bet ir mokosi prancūzų mokykloje. Sutikit, ne kiekviena mergaitė tiek sugeba ir turi noro...
Taip, ji mokosi prancūzų mokykloje. Nuo mažens pastebėjau, kad ji labai imli kalboms. Pirmoji jos dainelė buvo rusų kalba, nors rusiškai aplink niekas nekalba. Aš pati dievinu vokiečių kalbą... Vokiškai kalba ir Unė. Kai būname kalnuose, Unė slidinėja su vokiečių grupėmis, kad patobulintų kalbą. Drąsiai galiu teigti, kad Unė – į mane (šypsosi). Jai labai patinka ir prancūzų kalba. Šia kalba ji visai puikiai skaito ir rašo.

Kokia yra Unė?
Ji labai smalsi. Gal todėl, kad nuo mažens visada šalia... Daug mato, dalyvauja. Ir, svarbiausia, kad jai labai patinka! Niekada nieko nedarau prieš jos valią. Viskas vyksta su jos patvirtinimu. Kažkada jai teko vesti renginį su Natalija (Natalija Bunke – aut.past.), atsiklausiau dukrytės, ar nori... Ji sutiko. Man svarbiausia – Unės norai.

Unė – atpažįstama mergaitė. Kaip ji reaguoja, jei ją užkalbina gatvėje? Juk ji – mažoji žvaigždutė!
Ji taip nesijaučia. Mes to niekada nesureikšminome. O kaip tik sakėme, kad reikia viską daryti gerai, nes matys draugės.... Juk viskas taip laikina! Svarbiausia būti geru ir nuoširdžiu žmogumi. Džiaugiuosi, kad mokykloje mokytoją žavi Unės paprastumas ir nuoširdumas. Manau, kad šiais laikais to labiausiai trūksta.

Kokias vertybes skiepijat Unei?
Juk ji mergaitė... Skiepijame švelnumą, žmogiškumą, nuoširdumą, atsakomybę, draugiškumą.

Su Une dalyvaujate ir labdaros, paramos bei socialiniuose projektuose. Papasakokit apie tai.
Unė su krepšininku Jonu Valančiūnu yra gerumo ambasadoriai „SoS Gelbėkit vaikus“. Į šias pareigas Unė žiūri labai atsakingai. Manau, skiepyti nuo mažens ir pasakoti įvairias gyvenimiškas situacijas nėra blogai. Juk gyvenimas ne tik spalvotas, bet ir turi pilkų atspalvių. Iš tikrųjų, gera daryti gerą... Smagu suteikti kažkam nors truputį džiaugsmo. O kai mažoji gali prie to prisidėti, tai ypač džiugu matyti jos pasididžiavimą savimi, kai supranta, jog padarė gerą darbą. Kažkada vežėme vienam berniukui į globos namus Kalėdų proga fotoaparatą. Jūs net neįsivaizduojat, su kokiu noru ji tai darė. Ir kaip ji visą kelią tauškėjo, džiaugėsi akimirkomis.

Jūsų namuose auga labai protinga ir sumani mergaitė. O kaip ji sutaria su bendraamžėmis? Ar nesijaučia iš greta esančių vaikų pavydo ar net pykčio?

Tikrai ne! Unę supa puiki aplinka. Mes ją auginame taip pat, kaip ir visi augina savo mažylius. Mylime, auklėjame, mokiname, aiškiname. Ji turi labai daug draugių ir draugų. Mokykloje puikiai sutaria ir su vyresniais moksleiviais. Ji paprasta maža mergaitė. Tik tiek, kad visada jai sakau, jog ji privalo elgtis pavyzdingai, nes daugelis ją žino, todėl negali būti blogas pavyzdys kitiems.

Visada pavyksta susikalbėti su mažąja?
Esu labai griežta, bet teisinga (juokiasi). Unė pas mus – Avinukas. Tai įsivaizduokit, kokia ji kartais būna užsispyrusi! Tik gudrumu kol kas galiu ją palenkti į savo pusę. Bet, visumoj, puikiai sutariame. Ji supranta, jog jei neleidžiu kažko pirkti, vadinasi, ir nepirksime... Ir dėl savo kambario – ji turi pati jį tvarkytis. Kartais jame net nieko neliečia, kad nereikėtų tvarkytis (juokiasi). Aš labai tikiu, kad jos užsispyrimas padės gyvenime daug pasiekti.

Neseniai atšventėte 7-ąjį Unės gimtadienį. Koks jis buvo?
Gimtadienis kiekvienam mažyliui – didžiausia šventė. Unė nėra išimtis. Ji labai laukia savo gimtadienio... Jie būna labai įvairūs. Teminių nesame darę, tačiau tortas visada būna pagal Unės pageidavimą. Kartais užsigeidžia, kad tortas būtų staigmena, tada man pačiai tenka pasukti galvelę, kuo pradžiuginti Unę. Gimtadienius kartais švenčiame su daugybe Unės draugų, o kartais tik mūsų šeimoje. Bet visaip būna labai smagu ir gera! (šypsosi).

Dėkoju Dianai už pokalbį ir už kompaktinį diską, kurio su malonumu su Godyte klausomės kiekvieną rytą!  Bučkis nuo mūsų Dianai ir Unytei! 

MIELOSIOS IR IŠTIKIMOSIOS SKAITYTOJOS, DĖKOJU JUMS UŽ MILŽINIŠKĄ SKAITOMUMĄ, UŽ GRAŽIUS KOMENTARUS. PRIMENU, KAD MIELAI ATSAKAU Į LAIŠKUS, IDĖJAS IR PASIŪLYMUS EL.PAŠTU gerda.morozoviene@gmail.com