Sūnus pasiskundė, kad šiandien darželyje nauja auklėtoja jį skiaudė. Na, jei būčiau viena tų akylai kiekvienu vaiko žodžiu tikinčių supermamų, tai greičiausiai būčiau šokusi į batus ir lėkusi kibti auklėtojai į akis. Laimei, ne visada iškart tikiu vaiko pasisakymais ir aiškinuosi situaciją:
- O kas atsitiko?
- Mane skriaudė.
- Kaip skriaudė?
- Nežinau.
- O ką tu padarei?
- Išmėčiau lego.
- Ir kas tada?
- Ir tada man liepė sutvarkyti.
- Ir kas tada?
- Tai nieko, mergaitės sutvarkė.
- O tai kaip tave skriaudė?
- Man liepė tvarkytis.
- Tai tave skriaudė ar paprašė susitvarkyti?
- Man sakė susitvarkyt.
- Aišku...
Dabar sėdžiu ir svarstau - jeigu jį „skriaudžia” kai prašo tvarkytis savo paties bardakėlį, tai man net baisu pagalvoti, kokias istorijas jis papasakoja kai aš paimu planšetę ir pasakau, kad šiandien filmuko nežiūrės, nes neklausė tėčio.
Man darželyje labai svarbus ne tik auklėtojos darbas su vaiku. Man lygiai tiek pat svarbus ir auklėtojos bei tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas. Todėl kiekvieną kartą nuėjus pasiimti vaiko mes pasikalbame - kaip šiandien sekėsi, ką naujo išmoko, su kokiomis problemomis susiduria, ar nesipeša, ar klauso ir t.t. Vieną kartą kai auklėtoja pasakė, kad šiandien nutiko štai tokia ir tokia situacija, aš pasisodinusi savo nenuoramą rūbinėje paaiškinau, kodėl toks elgesys netinkamas, liepiau nueiti atsiprašyti auklėtojos ir tik tuomet mes išvažiavome namo. Ir man ganėtinai keista, kai tėvai tik įmeta vaiką per duris, nepasakydami nei „laba diena” nei „viso gero”. Juk tai žmonės, kurie visą dieną dirba su jūsų vaiku - jį ugdo, moko naujų dalykų, tam tikra prasme netgi formuoja vaiko vertybių sistemą. Man, kaip mamai, labai svarbu žinoti kaip sekasi mano vaikui ir ką aš galiu padaryti, kad jam sektųsi geriau.
Tas neapsimestinis bendravimas ir nuoširdus atgalinis ryšys, kai tu girdi labai daug teigiamų dalykų apie savo vaiko dieną ir pasiekimus yra viena tokių situacijų, kai aš galiu džiaugtis. Lygiai taip pat neigiamos situacijos skatina ieškoti naujų sprendimo būdų. Tai apie ką mano post'as - bendraukite su vaiko auklėtoja, kalbėkite apie pasiekimus, linksmus (ir nelabai) nutikimus. Jeigu sunku susikalbėti su vaiku - paklauskite jų patarimo, jų patirtis neįkainojama. Jeigu taip nedarote - daug prarandate. Bet niekada nevėlu pradėti ;)
