Chemoterapija: ar girdėjote apie ją

Dažnai vadinama tiesiog „chemija“, kai naudojamas vienas ar daugiau vaistų, naikinančių vėžio ląsteles visame organizme.

Šiuolaikiniai cheminiai vaistai - „draugiškesni“

Per operaciją pašalinamas tik pirminis navikas, o švitinant žūva tik švitinamoje vietoje esančios vėžio ląstelės.

Siekiant sunaikinti organizme esančias vėžio ląsteles, galėjusias likti po operacijos arba pasklidusias po organizmą, taip pat norint sumažinti naviką prieš operaciją ar sulėtinti jo augimą, jei liga išplitusi, pasitelkiama chemoterapija.

Šiuolaikiniai cheminiai vaistai, palyginus su naudotais prieš dešimtmetį, yra „draugiškesni“ organizmui, veikia ne taip agresyviai, moteris po gydymo greičiau atgauna prarastas jėgas.

Remiantis ilgai trukusiomis pažangiausių šalių mokslininkų studijomis buvo įvertinti ne tik vaistai, bet ir sudaryti optimaliausi jų deriniai. Lietuvos onkologai taip pat naudoja šias vaistų vartojimo ir derinimo schemas. 

Kaip parenkama ir atliekama "chemija"?

Chemoterapijos rūšis pasirenkama įvertinus pacientės kepenų, širdies ir inkstų būklę, atlikus kraujo tyrimus, nustačius ligos išplitimą ir naviko piktybiškumo laipsnį.

Medikamentai geriami arba leidžiami į veną, o kraujas juos išnešioja po organizmą. Cheminiai vaistai vartojami 3 ar 4 savaičių ciklais, kuriuos sudaro gydymo ir poilsio periodai.

Dažniausiai tokių ciklų būna 4–6, nors kai kurioms moterims jų prireikia net 12­os. Viso gydymo kurso trukmė priklauso nuo ligos išplitimo, vaistų rūšies, naviko reakcijos į juos, moters savijautos bei kraujo rodiklių.

Jei navikas išlieka toks pats, sakoma, kad ligos eiga – stabili, jei navikas didėja – liga progresuoja. Dažniausiai gydymas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, procedūros gali būti atliekamos ligoninėje arba dienos stacionare.

Dauguma normalių ląstelių dalijasi retai arba visai nesidalija. Kadangi „chemija“ veikia greitai besidalijančias ląsteles, jos poveikis daugmaž tikslingai nukreiptas į vėžio ląsteles.

Tačiau greitai dalijasi ir sveikos ląstelės: kraują gaminančių kaulų čiulpų, virškinamojo trakto gleivinės epitelio, kiaušidžių ir plaukų folikulų. „Chemija“ paveikia ir jas, dauguma moterų patiria didesnį ar mažesnį nepageidaujamą poveikį.

Jei moteris jaučiasi labai prastai, gydytojas gali skirti vaistų tokiam poveikiui slopinti. Jei chemoterapija stipriai alina moters organizmą, tai nereiškia, kad jos padėtis žymiai blogesnė nei tų, kurios nejaučia stipraus šalutinio chemoterapijos poveikio. Baigus gydymo kursą sveikos ląstelės atsigauna ir daugumai moterų nepageidaujami gydymo reiškiniai greitai išnyksta.

Kauno medicinos universiteto klinikų Onkologijos klinikos vadovė Prof. Elona Juozaitytė:

Dauguma priešvėžiniųvaistų slopina vėžio ląstelių DNR sintezę arba sukelia mutacijas. Deja, organizme dauginasi ne tik vėžio ląstelės. Priešvėžiniai vaistai patenka ir į normalias organizmo ląsteles (epidermį, kaulų čiulpus) sukeldami tokius nepageidaujamus reiškinius kaip plaukų slinkimą, odos pigmentaciją, niežėjimą  ar kraujo pokyčius. Vienus pašalinius reiškinius matome, kitų nematome išorėje, bet jaučiame.

Fitoterapeutas Juozas Ruolia:

Chemoterapija kol kas turi itin stiprų šalutinį poveikį, bet medicina žengia į priekį ir dabar yra ant lūžio ribos – netrukus vaistai mažose kapsulėse bus „pristatyti“ į tikslią paskirties vietą, kur yra navikas, o ne veiks visą organizmą. Per chemoterapiją reikėtų išgerti bent litrą vandens, nors kartais organizmas jo ir nepriima.

Birutė Urmanienė  (liga nustatyta prieš 8 m. esant 30 m.):

Esu neaukšta ir liekna, todėl man chemoterapijos skyrė mažiau nei kitoms, turbūt todėl ir plaukai nenuslinko. Bet ir nuo to chemijos kiekio, kokį gavau, buvo taip bloga, kad norėjosi sienom lipti.

www.nedelsk.lt

Jei turite klausimų šia tema, gal jūsų artimieji serga, o gal tiesiog nežinote, kur, kada profilaktiškai pasitikrinti krūtis, klauskite redakcija@mamyciuklubas.lt - specialistai bandys atsakyti visais jums rūpimais klausimais.