Sena svajonė įgyvendinta! Jau senokai buvo planuose aplankyti Širvėnos ežerą.
Bet vis buvo kitokių veiklų ir be to Biržai pakankamai nutolę nuo Vilniaus ir po darbo užlėkti – misiją neįmanoma. Bet kai labai nori, tam tinka laisvadieniai, o jei dar turimoje programėlėje jis yra įrašytas ir reikia ten atsižymėti – svarus argumentas. Mes jau vietoje. Mus pasitinka erdvi mašinų stovėjimo aikštelė ir informacinės lentelės.
Sužinome, kad Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes ir saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha. ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės. 1928 m., kai kitoje ežero pusėje, Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas, per Širvėnos ežerą buvo nutiestas 525 m. ilgio ir 2,45 m pločio pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astravą ir Biržų miestą. Dabar Širvėnos ežero plotas yra apie 325 ha, o 525 m ilgio tiltas per jį- ilgiausias pėsčiųjų tiltas per ežerą Lietuvoje. Matėme, kad šis tiltas mėgiamas žvejų, apkabintas jaunavedžių spynelėmis. Einant šiuo tiltu, pasijauti lyg eitum tiltu per jūrą, nes pataikėme šiltą, bet labai vėjuotą dieną. Tik esančios antytės ir meldai išduoda ežero būvimą.
Tiltas veda link Astravo dvaro, jis ir parkas apie jį rekonstruojamas.
Teks dar kartą užsukti, kuomet bus užbaigta rekonstrukcija, nors ir dabartiniu vizitu negalime atsidžiaugti. Na, ką galiu pasakyti? Graži ta mūsų Lietuvėlė. Niekur nereikia lėkti „užu jūrų marių“ ir čia nuostabu. Ar yra kur pavalgyti- neatsakysiu, nes mes vežamės savo paruoštukus ir užkandžiaujame ant užtiesalo, jei nėra stalų, bet čia stalų tikrai netrūksta.
