Besibaigiantis pavasaris

Pavasaris skaičiuoja paskutines dienas,o aš dar nepaslėpus savo rudeninio palto. Nes man jo dar prireikia. Kai kurios dienos tokios vėsios,kad norisi ir vilnonių kojinių. Nors pastarųjų kartais prireikia man ir vasarą. Aš amžinai šalu.

Neatsimenu kada turėjome tokį užsitęsusi vėsų pavasarį. Ypač tai netikėta po pernai šiltos žiemos, ankstyvų saulės spindulių ir pavasariškai šiltų terasinių vakarų. Šiemet terasoje pavakaroti dar taip ir nespėjome.

Išsiilgę šilumos ir saulės, numoję ranką į beprasidedančią Gabrielės slogą (vėl!), iškeliavome pramankštinti kojų į savo pamėgtą Pasakiškių parkelį. Apie jį jau pasakoti nereikia,o kas dar nebuvo - nuoširdžiai rekomenduoju. Kartą pabuvus grįžti tikrai norėsis.

Popietė pralėkė akimirksniu. Bet įspūdžių ir gerų emocijų pasikrovėm visai savaitei. Dabar skaičiuosime dienas iki Gabrielės pirmos klasės baigimo šventės, tiksliau paminėjimo. Ir čia karantinas pakišo koją.