Basų pėdų takas

Papasokosiu apie EKO takelį, kurio ilgis 1100 metrų ir jis įsikūrės vaizdingoje Anykščių šilelio vietovėje.

Ėjome takeliais pripildytais:

pušų konkorėžių; 

įvairių medžių rąstais, tad galėjome pajusti, kad medžių žievė labai skiriasi; 

medžių kaladžių puselėmis:

pušų, eglių spygliukų;

Keistas jausmas buvo.

Dukrelė net pabėgioti nutarė.

Turėjau dukrelę net sudrausminti, kad ant tokių kaladžių nelakstytų.

Net spėjau nufotografuoti "nusikaltimo" vietoje.

Man įdomiausias šis pasirodė, nes labai kuteno pėdas.

Pjuvenos su drožlėmis nuteikė raminančiai.

Akmenėlių zona nuteikė žaismingai: vieni kuteno, kiti dūrė.

Užskersuoti pagaliai suteikė įdomumo.

O čia galima buvo parodyti akrobatinius gebėjimus.

Bet jei nepavyktų - ne bėda, juk smėliukas švarus.

Žengiame toliau. Jei spėjame, perskaitome informacinius skydelius, kurie informuoja, kad čia yra angių, žalčių, šernų, stirnų...

Pasirodo smėliukas, jei ir spalva ta pati, bet jo švelnumas gali skirtis.

"Įsimažinome"..

Ups....pėdų dydis beveik vienodas....augome, augome ir užaugome...

Tik spėjo dukrelė paklausti ar nebus švieno ir šiaudų takelio ir štai jis.

Štai kokių būna akmenukų.

Užskersuotus pagaliukus jau čiupinėjome, bet...pasirodo jie skyriasi.

Kaip ir akmenukai iš pažiūros matyti, bet su kitokiu jausmu.

Smėliukas...lyg spalva ir jausmas išragautas.

Valio. Radome įvairiausių tošelių ir akmenėlių, kurie "apsimeta" tošele.

Eglių konkorėžių takelis.

Užmatėme samanų takelį.

Ai, kaip švelnu, minkšta, gera...

Nors trasos ilgis virš kilometro, bet dukrelė manau, kad sulakstė minimum 3 km.

Va, kaip dažniausiai eidavo.

Užbaigėme "Voverės trasa", bet ją jau esu aprašiusi.

http://www.mamyciuklubas.lt/moteru-klubas/isbandeme-voveres-trasa-53880/

Po pasivaikščiojimo nusiplovėme po dušu kojas ir išsišluostėme vienkartiniu rankšluosčiu (įrengta trasos gale).

Tad taip aktyviai mes atžymėjome 10 jubiliejinį gimtadienį.