Į plastiliną dar nuo savo mokyklos laikų vis žiūrėdavau kažkaip "kreivai", netiko jis man ir nepatiko kaip medžiaga kūrybai. Matyt, niekas manęs neįkvėpė darbui su šia medžiaga. Bet...išaušo diena, kai mano vaikui buvo paskirta užduotis - iš plastilino nulipdyti gyvūnėlių, žodžiu, namuose įkurti plastilininių gyvūnėlių zoologijos sodą. Rezultatai pranoko lūkesčius! Plastilinas vaiko rankose virto mielomis figūrėlėmis, puošiančiomis namus.
O reikia visai nedaug: įvairių spalvų plastilino, lentelės lipdymui, plastikinio peiliuko pjaustyti plastilinui. Figūrėles Augustė darė iš atskirų dalių, paskui jas tarpusavyje sujungė. Kartais, pvz, gėlytės vazonui - panaudojamos papildomos, pagalbinės priemonės (ksmštukas nuo gėrimo butelio).
Plastilinas yra šiek tiek kietokas, tad tenka šildyti jį tarp rankų, kad būtų galima lengvai jį formuoti. Augustė, kurdama gyvūnėlių figūras, naudojo gana daug spalvų - tai suteikia žaismingumo.
Gyvūnėliams namuose suradome vietas ir juos ten "apgyvendinome". Tos gyvūnėlių apgyvendinimo paieškos suteikė vaikui daug džiaugsmo, o gyvūnėliai tarsi įgavo dar didesnio subtilumo.
Ir - net Žemės gaublys...
Oi kokie grožiai ???
Labai gražūs darbeliai ?