Niekaip negaliu nesižavėti savo penkiametės Augustės posakiais. Tai mano veide įžiebia šypseną ar priverčia kvatotis. Vaiko išsakytos mintys parodo jo pasaulėžiūrą, suvokimą, jausmus. Užrašinėju tai, kad jai palikčiau paskaityti tada, kai ji bus užaugusi. Dalinuosi tuo su jumis.
Tikriausiai prie šimtmečio posakių priskirčiau šį. Augustė sako: "aš taip myliu žmones! Myliu visą šalį! Net Rusiją myliu. Bet Putino tai nemyliu!"
****************************************************
Augustę vedu į darželį. Einame labai greitai. Augustė sako: "tavo kojos - kaip motociklo..". "O tavo kojos - kaip kas?" - klausiu aš, pagalvodama, kad tikriausiai sakys "kaip paspirtuko ar panašiai". "O mano kojos- kaip lašeliai. Maži lašeliai" - paaiškina Augustė.
*****************************************************
Einame su Auguste iš parduotuvės namo. Staiga pastebėjau, kad atsirišo mano bato raištelis. Augustei sakau: "palauk, man atsirišo batų raištelis, užsirišiu". Pritupiu užsirišti. Augustė sako: "taip, palauksiu, juk aš - tavo motina". Pasijutau tokia laiminga, rūpestingos motiniškos globos apsupta :-).
*****************************************************
Einame su Auguste gatve. Ji klausia: "mama, ar žinai, kur yra DEPO?". "Ne, nežinau. O iš kur tu žinai apie DEPO?" - bandau pakratyti savo atmintį, lyg prisimindama, kad tai - prekybos centras, esantis, berods, Vilniuje (mes gyvename Šiauliuose). Iš Augustės girdžiu: "mažas kaimas". "Ot, čia tai geras, tikriausiai visi žino apie tai, net mano vaikas, tik ne aš(yra toks posakis apie mažą kaimą, kur visi viską žino apie vieni kitus). Nieko sau koks mano vaikas humoristas..." - pagalvoju mintyse. Besijuokdama dar kartą pasiteirauju vaiko apie tą DEPO. Šįkart išgirstu taip, kaip išties sakė Augustė: "mažos kainos" :-). Tuomet tikrai prisiminiau viena ausimi girdėjusi tokią reklamą, kuriame reklamuojama DEPO su mažomis kainomis. Einame su Auguste kitą kartą pro didelį nebeveikiantį prekybos centrą. Augustė sako: "niekaip nesuprantu, kur tie DEPO sandėliai?"... :-)
*****************************************************
Gaminu virtuvėje valgyti. Ateina Augustė . pastato ant stalo smėlio laikrodį ir sako: "mama, kai išbėgs smėlio laikrodis, nustok gaminti. Tu gamini ir gamini valgyti - ryte, vakare ir nakį - kaip kavinėj. Nors - ne, naktį kavinėj valgyt negamina"...
*****************************************************
"Auguste, apsirenk, sušalsi" - sakau vaikui. "Aš jau 3 renginius apsirengiau" - sako Augustė, rodydama apatinius marškinėlius, marškinėlius ilgomis rankovėmis ir megztinį.
******************************************************
Augustė, grįžusi vieną dieną iš darželio sako: "mama, aš moku eilėraštį: dantėjo, dantėjo traukinys ir atriedėjo į beroną". :-) :-) :-) Bandau aiškinti Augustei, kad ne "dantėjo", bet "dundėjo", ne "beroną", bet "peroną". Dėl žodžio "beroną" ištaisymą į "peroną", Augustė sutiko. Tačiau žodis "dantėjo" Augustei pasirodė teisingas ir į kompromisus ji nesileido. Paskui prisiminiau, kad Augustės mylimiausias draugas darželyje gerokai pašvepluoja. Matyt, tą eilėraštį Augustę jis ir išmokė :-).
Gal ir jūs galite pasidalinti savo vaikų išminties "perliukais"?...Juk tai taip žavu!
Super👍🤗
Super, tie perliukai, įsimena visam gyvenimui👍
Išties smagu klausyti mažųjų šnekoriukų 😉