Augustės dienoraštis: Joninės, nukėlusios mus toli į lietuvių praeitį...

Mes Jonines šįkart šventėme prie Žaliūkių malūno, Malūnininko sodyboje.

   Išties, patyrėme puikių emocijų ir dar kur kas daugiau... Prie įėjimo mus pasitiko žolėmis apipinti vartai, pro kuriuos žengiant, buvo siūloma nusiplauti vandeniu veidą ir rankas, idant apsivalytumėme nuo blogybių.

   Augustė malūnininko sodyboje gavo tikrą istorijos pamoką: tarsi kyštelėjo nosį į praeitį. Savo dar keturmetės smegenėlėmis bandė "suvirškinti", kam reikalingas tas šienas, sukrautas į tokią keistą krūvą.

Susipažino su senovės valgiais ir indais, iš kurių senovės lietuviai valgė ir gėrė.

Ir pati pabandė akmenuku perskelti riešutą, ant branduolio užsitepti medaus ir pajusti, kaip tai gardu.

Susipažino su puodžių darbu, apžiūrėjo kailius, kuriais rengdavosi lietuviai.

Net ir man buvo įdomu pamatyti, kaip senovėje ant laužo kepė mėsą..

Augustė turėjo galimybę nusipinti draugystės apyrankę itin įdomiu būdu (virvelės su akmenukais), o ir pati išsirinko gintarinį papuošalą, kuriuo nedelsiant pasipuošė. Besirenkant, kurį papuošalą pirksime, supratau, kad auginu asmenybę, kuriai neįmanoma įpiršti savo skonio, savo nuomonės :-0.

Kokį malonumą turėjo Augustė pasėdėti "karietoje" (taip ji vadina senovinį vežimą). Kai paklausiau, kur važiuos, sakė, kad į Australiją..."Bet, Australija už plačių vandenynų"- sakau aš..."Karieta juk su sparnais" - paaiškino Augustė ir parodė, kurioje vietoje yra sparnai :-). Man truputį gėda, kad aš neiškart "pamatau" sparnus :-).

Malūnininko namo pašonėje - puikus senovės lietuvių darželis.

Parodžius rūtas, Augustė bandė ginčytis, kad niekas jaunosioms anksčiau vainikėlių į plaukus nedėdavo... :-)

Na, bet mes, nors ir be rūtų, vainikėlį pynėme ir supomės įvairiomis supynėmis. Paskui vainikėlį bandėm užmesti ten, kur ir visos kitos merginos mėtė. Sunkokai mums sekėsi...Matyt, ilgai dar abi netekėsime :-).

Apžiūrėjome puikų malūnininko daržą...

Pakalbinome vištas, paglostėme meilų šunį, kurios atsidėkodamas lyžtelėjo Augustei veidą :-).

Nuo avytės ir Augustės meilinėjimų, pastarąją teko nuvilioti apgaule, nes jau pamaniau, kad namo grįšime trise :-).

Neapsakomai puikios buvo mūsų Joninės!!! Ačiū visiems tiems, kurie šiauliečiams suorganizavo šį puikų renginį. Oi, kiek daug veiklų ir gerų emocijų nebetilpo į šį reportažą...