Augustės dienoraštis: apie nepažįstamų vaikų apsikabinimus

Neseniai teko stebėti tokį poelgį, kuris mane sujaudino ir sukėlė įvairių minčių. Noriu jomis pasidalinti su jumis.

Stoviu parduotuvėje kasose, tuo tarpu Augustė jau stovi kitapus kasų ir laukia manęs, kol atsiskaitysiu už prekes. Benuobodžiaudama, Augustė sukasi ratu aplink save. Besidėliodama prekes į krepšį, viena akim matau, kaip prie mano vaiko prieina kokių 8-9 metų mergaitė ir sako Augustei: "tu taip nesisuk, nes tau galva apsisuks". Augustė nustoja suktis. Tuomet toji mergaitė sako: "parodyk savo žaislą" (Augustė rankose turėjo žaislą - katiną). Augustė tiesia tai mergaitei savo žaislą. Toji mergaitė sako:"ne, ne, tu man neduok, turėk savo rankose". Mergaitė trumpam žvilgteli į žaislą ir sako: apsikabinkim". Abi mergaitės plačiai ištiesia savo rankas į šonus ir apsikabina. Apsikabina taip, kaip apsikabina geri seni draugai. Jau veduosi Augustę tolyn, kai nueinant išgirstu iš tos mergaitės: "tu čia kur nors gyveni"? Aš Augustės klausiu, ar ji pažįsta šią mergiatę. "Ne, nepažįstu"- atsako maniškė. Tai man sukelia didelę nuostabą. Juk mūsų, suaugusiųjų pasaulyje, mes juk taip paprastai neprieiname prie nepažįstamų žmonių, neprašome kąžką parodyti, neprašome apsikabinti. Ne kartą yra taip buvę, kad pavyzdžiui, parduotuvėje, koks nors pyplys sveikinasi su mano dukryte. Klausiu Augustės: "iš tavo darželio?". "Ne, nepažįstu" - atsako maniškė.

Man tai sukelia nuostabą. Iš vienos pusės gražu, iš kitos pusės pagalvoju, kad mes, suaugusieji, tuo ir skiriamės nuo vaikų. Įžengę į suaugusiųjų pasaulį, dėl įvairių baimių, steoreotipų, tampame atsargūs, nenuoširdūs ir pan. Bet gal gyvenimas toks, kad ir reikia būti atsargiems su nepažįstamais žmonėmis?..

Kokia Jūsų nuomonė apie šią situaciją?..Ar taip elgiasi Jūsų vaikai? O gal irgi yra tekę atsidurti panašiose situacijose?..