Atostogos vaikų šalyje - ŠVEDIJOJE

Jei kas manęs paklaustų, kokia šalis galėtų būti vadinama šalimi palankia vaikams, aš nedvejodama atsakyčiau, kad Švedija. Todėl Mamyčių Klube noriu pagrįsti savo nuomonę asmenine patirtimi. 

Švedijos nepažįstu taip gerai, kaip joje gyvenantys, kurie nutuokia apie ekonominę, socialinę  padėtį, realią šeimos politiką. Šioje šalyje aš tik turistė ir susidariau stebuklingą įspūdį – kad čia šeimoms labai gera. Ar tai reali tiesa, aš nežinau, tiesiog dalinuosi bendrais atostogų įspūdžiais šioje šalyje, į kurią vykstu dažniau nei į Lietuvos pajūry, ir kurioje buvau daugiau kartų, nei mūsų pajūrio miestuose.  Tad pasakodama apie „šviežiausias“  atostogas Švedijoje, galiu įterpti ir prisiminimų iš ankstesnių kelionių.

Šią šalį atradau prieš penkerius metus. Tada dar buvau studentė ir į kelionę leidausi keltu neturėdama asmeninės kajutės, keliavau bendrame hole, kur turėjau tik patogią kėdę, o išsimiegoti nutariau čia pat po kėde pasitiesusi miegmaišį.  Tada įspūdį paliko „kitokie“ žmonės – drąsūs, stilingi, įvairūs. Įspūdingos uolos, pilys, tobuli parkai ir muziejai, geras susisiekimas. Dabar į šią šalį keliauju su savo šeima, arba tik su sūneliu. Greičiausia ir patogiausia skristi lėktuvu iš Kauno (kur mes ir gyvename), bet skraidymo sezonas gana trumpas, todėl pavasarį arba žiemą keliaujame keltu iš Rygos. Dabar jau renkamės kajutę. Kelionė taip pat yra nebrangi. Keturvietė kajutė kainuoja apie 400lt. Tad keturiems keliauti visai nebrangu. Kelionė ilga, bet įdomi. Kelte daug įvairių pramogų ir suaugusiems ir vaikams. Vaikams yra atskiras žaidimų kambarys.  Keliaujant su vaiku galima paprašyti sulankstomos lovelės, paprasčiausioje kajutėje yra dušas, wc, elektra.

Pavasarį  į 3 dienų kruizą Ryga - Stokholmas- Ryga vežiausi ir savo mokinius. Švedijoje praleidome kelias valandas, buvo be galo įdomu, bet prieš kelias dienas  vaikščiodama miesto gatvėmis neskubėdama ir nevejama laiko labai gailėjausi, kad nelikome nakvoti šioje šalyje, nes čia tiek yra ko pamatyti, pajusti. Taigi jei tik turėtume galimybę apsvarstykite šioje šalyje pabūti ilgiau.

Grįžtu prie savo naujausių  atostogų įspūdžių :). Lėktuvas kaip jau minėjau pakyla iš Kauno oro uosto. Bilietas užsakytas keli mėnesiai iš anksto kainavo ~ 150lt į abi puses vienam žmogui. Mano sūnus 3 metų, tad ir jam reikėjo pirkti tokį patį bilietą. Abu galėjome turėti po 10kg sveriantį lagaminą. Mes taip ir padarėme ir atrodo suklydome... reikėjo galbūt susitalpinti į kuprinę  vieną bagažą, nes nešti Pilvinuką, duoti ranką išdykėliui trimečiui ir dar nešti du lagaminus (pvz. laiptukais į lėktuvą, arba oro uoste laiptais) nėra taip paprasta. Juolab, kad paskui tavęs išsirikiavusi žmonių eilė. Ir būtų labai sunku užlipti – padėti lagaminą ir pasodinti vaiką, ir nulipti žemyn pasiimti kitą, nes laiptukai siauri, skirti lipti tik į vieną pusę. Tiesa, skrendant atgal pasitaikė paslaugus vyriškis ir pasisiūlė užnešti abu lagaminus. Skrydis gana trumpas – apie 1 valandą,  todėl neprailgsta.

Šias atostogas norėjau skirti savo vaikučiui, derintis prie jo, rinktis jam įdomius lankytinus objektus. Ankstesniais kartais mano vaikui užteko ir  nemokamų žaidimų aikštelių, kurių labai daug ir įdomių yra prie kiekvieno daugiabučio.  Šį kartą pasirinkome du muziejus – Astridos Lingrend  pasakų muziejų ir pašto muziejų. Apie juos truputį plačiau.

Astridos L. muziejus pačiame Stokholmo centre. Prie muziejaus pasitinka dešimtys išrikiuotų vaikiškų vežimėlių – iš kart aišku, kad viduje vaikų laukia rojus. Bet tėveliams irgi nenuobodu. Trijose salėse įsikūrę įvairūs pasakų veikėjų nameliai, Karlsono kambarys ant stogo. Ar žinote, kas gyvena  Pepės Ilgakojinės  tuolete?  Didžiulės Vilos Vilaitės kambariuose pamatysi ir jos lovelę ir žaidimų kambarį ir svetainę, o vonios kambaryje, pakėlus wc dangtį vaikus pasitinka varlytė ;).

Šalia namelio – arklys: ir pajodinėti gali ir jį nuprausti. Įdomi ir kelionė traukinuku po nuostabų pasakų pasaulį. Įsėdi į vagonėlį ir keliauji... įspūdžius sunku nupasakoti, bet skrendi ir pro naktinį miestą ir pro milžinišką pelę iš Nilsono pasakos, ir susitinkti su piktu slibinu... Šiame muziejuje praleidome visą dieną. Vienas minusiukas, kad šis muziejus yra gana brangus – apie ~60 lt suaugusiam.

Visą dieną praleidome ir pašto muziejuje.  Šis muziejus suaugusiam kainavo tris kartus mažiau. Nors prieš tai buvau lankiusi daugybėje muziejų, juose visuomet būdavo įdomu: viską galima paliesti, pačiupinėti, išbandyti, visuose įdomu ir vaikams, bet prieš einant drįsau suabejoti, nors prieš tai internete perskaičiau, kad jame yra ir veiklos vaikams. Lietuviškų muziejų patirtis  į galvą dėliojo mintis, kad ko gero bus tik įvairiausių pašto ženklų kolekcijos po stiklu...  bet kaip labai suklydau!

Jau pirmoje salėje buvo išrikiuotos transporto priemonės, su kuriomis nuo seno iki dabar veždavo paštą – laivas, traukinio tikras vagonas, dviratis, ir mažytis automobiliukas, kuris ir dabar rieda miesto gatvėmis. Mašina atviromis durimis – sėsk ir vairuok! Šalia padėta ir spec. paštininko apranga.  Visose salėse jokių prižiūrėtojų ar piktais žvilgsniais sekančių piktų tetulių žvilgsnių.  Kitoje salėje – didžiuliai kompiuteriai, kur gali žaisti, kad esi pašto valdytojas ir parinkti tinkamas transporto priemones siuntiniams, jas pristatyti nustatytu laiku. Yra ir mažas kambarėlis su daugybę paštininko rankinių, švarkų, paltų, kostiumų, skrybėlių ir kepuraičių. Apsirengi, paspaudi mygtuką ir šypsaisi. O po minutės kitoje salėje tave pasitinka visa tavo nuotraukų galerija – tai vaikams kėlė labai didelį džiaugsmą, nors šiaip mano sūnus LABAI nemėgsta fotografuotis.Dar kitoje salėje mus pasitiko  rašalas ir plunksnos, kaligrafai, spausdinimo mašinėlės ir interaktyvi lenta – gali drąsiai išbandyti visas  rašymo priemones.  Buvo galima susikurti ir savo atviruką, parašyti paslaptį – paslapčių kambaryje, susipažinti kaip kuriami pašto ženklai – jie mažyčiais taškučiais iškalami ant metalinės lentelės. Šalia didinamieji stiklai, lentelės ir aštrūs pieštukai. Pats gali pabandyti ką nors sukurti. O pašto ženklų įvairovė iškabinta ne po stiklu ant sienos o išmaniajame kompiuterio ekrane. Brauki su pirštu  per ekraną ir jie keičiasi, gali didinti mažinti, apsukti taip kaip tvarkai nuotraukas savo išmaniajame telefone. Šiame ekrane taip pat galima žaisti ir loto ar kitus žaidimus su paštų ženklais.

Ir po šių įspūdžių muziejaus rūselyje dar įsikūręs ir vaikų paštas. Vaikus vėl pasitinka pašto automobiliukas. Prikrautas siuntinių (įvairių formų parolono gabalai aptraukti medžiaga su išsivinėtais adresasis ir pašto ženklais). Mašinos bagažinė atsidaro ir čia telpa visi siuntiniai. Gali „nuvairuoti“ juos  adresatams. Šalia  spalvotas kambarys su daugybę durų, prie kurių pritvirtintos pašto dėžutės, arba palikti prie durų paskambinus skambučiu. Kitame kambaryje įsikūręs pašto ofisas, padėta ir antspaudai ir segtuvai, kortelės,  langeliai, kur rūšiuojamas paštas, yra net tikrų pinigų, vėlgi galima persirengti drabužiais, paskambinti senoviniu telefonu. Na o jei tau labiau patinka žaisti mažais mašinų modeliukais, galima keliauti į žaidimų trasą. Čia yra medinių sunkvežimių garažas, trasos ir žinoma medinės kaladėlės- siuntiniai. Prisikrauk ir vežk adresatui. Pašto dėžutė viena ir didelė, skaidraus plastiko. Įmeti  „laišką“ ir matai kaip jis keliauja tuneliukais. Valandai užsiėmimas – mažiausiai.  O kur dar kūrybinės dirbtuvės... dažai, pieštukai, karpiniai... Sukurk savo atvirutę, užklijuok tikrą pašto ženklą, paspausk antspaudą, pasilypėk ir įmesk savo atvirlaiškį į pašto dėžutę.  Markas sukūrė savo atvirutę ir parašė laiškelį tėčiui į Lietuvą. Užklijavo pašto ženklą, antspaudavo ir išsiuntė. Tėtis staigmeną  su linkėjimais iš Švedijos savo pašto dėžutėje Lietuvoje rado jau po trijų dienų. Taip pat buvo galima pasigaminti ir raktų pakabuką ir visos šios pramogos papildomai nieko nekainavo, ribojimas buvo tas, kad vienas vaikas gali išsiųsti vieną atvirlaiškį arba į užsienį arba į vietinį paštą.   Laiškas labai greitai pasiekė adresatą, tai rodo labai kokybišką pašto darbą. Paštas labai populiarus Švedijoje. Daugiabučiuose paštas dalinamas per tarpelį esantį buto duryse. Žmonės nuolat perka internetu, gauna siuntinius ir juos grąžina, siuntinėja laiškus, pakvietimus.  Taip pat muziejuje sužinojauu, kad negalima laiškuose siųsti raktų. Muziejuje buvo eksponuojami per du metus surinkti raktai išimti iš laiškų. O jų galybė – keli tūkstančiai, netgi su  įvairiais pakabukais.

Kitas dienas Stokholme leidome prie ežero, vaikų žaidimų aikštelėse, vieną dieną keliavome laivu į salą.

 Viena diena buvo skirta ir parduotuvėms – puikiai pasiruošiau savo garderobą didėjančiam pilvukui. Įsigijau nėštukines kelnias, maitinimo liemenėlių, spec. pėdkelnių. Savo sūnui parūpinau tobulų drabužių. Kad jau parašiau žodį tobula, ko gero atėjo metas pateikti pagrindines mintis, kodėl man ši šalis, kurią pažįstu tik kaip turistė, keliaujanti su vaiku yra tobula.

Drabužiai. O gal geriau reikėtų rašyti vaikų darželiai. Na vienaip ar kitaip tai labai susiję. Dar ankstesniais kartais esu lankiusi vaikų darželyje Švedijoje.  Jis mane sužavėjo savo ugdymo principais. Miegoti vaikams neprivaloma. Miega tik tie, kurie nori. (Kokį jūs prisimenate savo pietų miegą darželyje? Aš kaip siaubą, kada negali atmerkti akių, vartytis, atsikelti anksčiau, o jei nemiegi tai visi vaikai keliasi, o tu dar turi gulėti pusvalandį...). Bet svarbiausia – laukas. Čia susiję ir drabužiai, kuriuos minėjau. Tėveliai vaiko spintelėje turi palikti  specialius drabužius tinkamus laukui BET KOKIAM ORUI. Svarbiausia – lietaus drabužiai ir nepralaidūs vandeniui botai (taip taip būna ir tokių...), žinoma žiemos sezonui ir vasaros Zenonui atitinkami drabužiai. Į lauką vaikai eina du kartus BET KOKIU ORU. Darželyje yra džiovyklės, kurios išdžiovina drabužius. Jei nenori, kad tavo drabužiai (pvz. labai firminiai)  būtų džiovinami – atnešk du komplektus.  Tai štai tie stebuklingi lietaus drabužiai mano vaiko rūbinėje nuolat keičiant jų dydį. Ir taip pikta ant sūnaus darželio, kad į lauką vaikai nevedami : nes ryte švietė saulė, po pietų šalta, arba atvirkščiai, arba lyja arba sninga, o vaikai atvesti su įvairiais drabužiais, sušals sušils ir tt... na bent jau mūsų darželyje labai retai, kada buvo vedama net pavasarį, net vasaros pradžioje. Arba pasiteisinama, kad išeiginės kelnytės susiterlios... Sūnui aš parūpinusi lauko kelnytes. Nereikia vaikui perenginėti nei pėdkelnių nei kelnių, tiesiog ant viršaus šmurkšt ir pirmyn į purvus. Grįžai - nusirengei – tik nusiplauk rankas ir bėk žaisti.  Pas mus grupėje yra vaikų, kur tėveliai atveda vaiką nurengia jam kelnias, pėdkelnes, užmauna treningines. Nori vesti į lauką – numauk treningines, užmauk pėdkelnes ir kelnias. Suprantu, kad auklėtojai tiek nurengti ir aprengti lopšelinukų būtų nemažas iššūkis, dėl to paprasčiau nevesti į lauką visai. Taigi parduotuvėse papildžiau savo sūnaus tobulų drabužių atsargas (beje tokių drabužių galima įsigyti ir pas mus, tiesiog ten didesnis pasirinkimas, o ir nuolaidų metas).

Susisiekimas. Stokholmas ne mažas miestas, dideli atstumai. Nors susisiekimas ir geras, bet  vaikai dažnai pavargsta. Todėl nenustebkit, jei penkiametį išvysite keliaujantį su vežimėliu. O, kad kelionė su vežimėliu yra patogi įsitikinau ir pati. Visur įrengti liftai: ir metro, ir parduotuvėse, ir kavinėse. Visur bordiūrai nužeminti ir patogūs pravažiuoti, autobusai  - žemagrindžiai. Daugiabučio durys paspaudus mygtuką atsidaro pačios, belieka įvažiuoti. Visur įrengti vežimėlių kambariai, pvz. muziejuose. Taip pat sutiksi pervystymo, maitinimo kambarius. Virtuvėles, kur gali pasišildyti maistą ar pavalgyti savo atsineštų užkandžių, be jokio papildomo mokesčio.

Vanduo. Kavinėse vanduo nemokamas.

Pramogos .  Į muzieju galima drąsiai keliauti su vaiku. Jau 100proc įsitikinau, kad nėra neįdomaus muziejaus vaikui, kad visuose  rasite ką veikti ir jūs ir jūsų vaikai.  Prie daugiabučių daugybė žaidimo aikštelių. Šalia galima ir grilinti – tėvai vakarieniauja, o vaikai sau žaidžia.  Smėlio aikštelėje  radome netgi daugybę smėlio žaislų, kuriais galima naudotis.  Gyvūnėlių nemokami parkeliai, lauko baseinai. Ekstamaliems yra įspūdingų karuselių parkas pačiame sostinės centre. Kartą teko ten apsilankyti – daugiau nebenoriu .

Pilvukai ir vaikai. Šalis, kurioje vaikšto daugybė Pilvukų ir visuomet dūzgia vaikai. Vaikai ir drąsūs ir linksmi ir su ožiukais. Ir niekas nedalina komentarų, neauklėja, o vaikų emocijas  priima kaip natūralų dalyką. O jos juk tokios ir yra...

Grįžau ir jau žinau, kad greitai vėl ten važiuosiu. Dėl tolerancijos ir teigiamų emocijų vaikams. Kai pas mus netyla kalbos apie spalvotos vėliavos paradą Vilniaus centre, ten tokiomis vėliavėlėmis papuošti visi miesto autobusai, pasipuošusios ir kavinės, įstaigos. Ir ne dėl to, kad tais autobusais važiuoja tik gėjai, o kavinėse pietauja tik lesbietės, bet dėl to, kad tie autobusai ir kavinės ir įstaigos yra tolerantiški ir skirti VISIEMS. Ir man, ir mano sūneliui – paprastiems turistams iš Lietuvos...

O po kelionių, visuomet smagiausia būna, kai tave kas nors šiltai pasitinka.

Tapk naujojo projekto VASAROS GIDAS dalyviu

PAGRINDINIS PROJEKTO „VASAROS GIDAS“ RĖMĖJAS

www.mazasiskeliautojas.lt