Sveikos MK fanės ir fanai. Pastebėjau, kad paskutiniu metu klausimų lavinos mažėja, tad nusprendžiau ir aš atsiduoti jums. Pasistengsiu atsakyti visoms, kam būsiu įdomi...
Na o dabar šiek tiek apie save. Esu Asta Gečienė iš Mažeikių. Man 30 metų, bet vis dar norėčiau būti -niolikinė, nes man - tai pats smagiausias gyvenimo laikotarpis.
Tik nepagalvokite, kad man dabar yra blogai. Jokiu būdu NE. Juk turiu nuostabią šeimą.
Mano vyras Andrius
Dukrytė Andrėja. Jai 7 metai. Rudenį jau antros klasės mokinė bus.
Ir sūnus Jovydas 9 mėn.
Na daugiau apie mane galit paskaityti mano prisistatymo anketoje:
http://www.mamyciuklubas.lt/bukime-pazistami/asta-duok-durniui-kelia
O jei kas norite ką nors sužinoti apie mane dar daugiau, klauskite, bandysim bendrauti...
Birželio 18 - penktadienis - EVELINA (pypse)
Jei nori tapti Dienos herojumi,
siųsk savo prisistatymą per MK mygtuką "Tapk Mamyčių klubo autoriumi" (dešinėje portalo pusėje po Panthenol reklama)
Tam tereikia nedaug papasakoti apie save, įkelti kelias nuotraukas, nurodyti dieną, kada galėsite atsakinėti į klausimus, ir savo telefono numerį, jei reiktų su jumis susisiekti.
Iki nėštumo apie metus laiko...
Oi doovvile, kitą kartą dar ir pareit reikdavo... Ir žiemą eidavom... Kaip būdavo smagu... Pliurpdavom, kartais ir dainuodavom...
O kiek laiko prieš vestuves su būsimų vyru buvote pažystami? 😉
Ačiū už mano darbų gerą įvertinimą visoms visoms... 😘
toks tas ir reikalas... šiaip vaikas buvo planuotas... pradžioj žadėjo nesituokti, o gyventi taip, susimetus... o po to staigiai paėmėm ir padavėm pareiškimus, visdėlto sakom kad geriau, kai vaikas gims šeimoje...
Oho.... visos išvardintos savybės kaip pas mane, tik aš valgyt nemoku gaminti 😃 😛 Aš pastebėjau, kad seniau visi labai toli eidavo į šokius, o dabar jaunimo neimanoma būtų taip toli išginti, jau man jie netoli, bet visad būna: "mama nuvešk" 😃 Jūsų nerti darbeliai tai nuostabūs! 😍 iš kur tokie gabumai? 😉 Tai vestuvės buvo iš reikalo? 😀 smagu, kad tiek švenčių, nėra kada liūdėt 😀
Susituokiau 22metų, po mėnesio gimė dukrytė, o po vienuolikos dienų suėjo 23m... vieni baliai... 😀
Doovvile spėju visur... Ir su mažium pažaidžiu, ir valgyti padariau, ir dar paneriu truputį... 😀
Kas būtent 16 -os įsiminė tai nepamenu, bet pati visa ta jaunystė man patiko... Per savaitę mokslai rūpėdavo, o savaitgaliais į kaimą pas draugus lėkdavau... Smagi kompanija ten būdavo... eidavom pėsčiomis į šokius 6km... Labai visi draugiški būdavo, be jokių patyčių ir pykčių...
jolantux, labiausiai bijojau tokio klausimo... juk save vertinti labai sunku... nu pabandysiu... gerieji: mėgstu bendrauti, esu geros širdies (į tėtį čia), skaniai valgyti darau (nu bet kaip nemėgstu to daryti), myliu laaabai savo šeimą, viską atiduodu savo vaikams ( save esu užmiršusi ir kaip besistengčiau, nu neatsimenu ir viskas), greitai užmirštu skriaudas.
blogieji: biski tingiu namie tvarkytis, šaukeklė, bambeklė, vyrą mėgstu panervinti, kaip sakoma " pagroti ant nervų", gal kartais būnų per gera kitiems ( čia tiems ,nuo kurių nukenčiu)
Pačios geriausios draugės neturiu. Yra draugių su kuriom labiau bendrauju, su kitom mažiau... Mama man geriausia draugė...
Už milijoną negalėčiau nužudyti, atiduoti savo vaiko...
Praeityje norėčiau kad tėtis būtų gyvas, o daugiau nieko nekeisčiau...
Vyrui neatleisčiai, jei vaikams ką nors padarytų...
Asta, o kelių metų būdama susituokėte? 😉 Nepavargote per šiandien, visur spėjat? 😀
kas labiausiai įsiminė 16-os metų?
sveika, nežinau ar kas klausė, tai atsiprašau jei pasikartosiu😀 išvardyk po 5 savo gerus ir blogus bruožus, kokia tavo pati geriausia draugė, apibūdink ją, ko nepadarytum net už milijoną ar daugiau, jei galėtum ką nors pakeisti savo praeityje ar keistum, ir dar ko neatleistum savo vyrui?
nuo 16 iki santuokos norėčiau sugrįžti... geri laikai buvo....
na taip, sutinku su tavim... o dar šiandien toooks geras oras... aš ir pati porą kartų buvau išlėkusi....
norėtum grįžti į nioliktus? ir į kuriuos?
astule, taigi vasara, graži dieniukė, nėra čia ko prie kompo sėdėt 😃 teks turbūt dar žiemą atrakciją pakartot 😉
Sveika vilira, normali ta savijauta, Kaip matai, "darbelio" nedaug... 😀
Sveikutė, kaip savijauta? 😉
kai pirmą kartą laukiaus, mergytės vardą tėtis jau buvo sugalvojęs ir liepė man galvoti vyrišką vardą, nes nežinojom ko laukiamės. Terminas gimdyti buvo nustatytas lapkričio 20d., tai atsiverčiau tos dienos kalendorių ir radau tą vardą, taip ir prilipo jis mums. Nebereikėjo galvoti antro nėštumo metu berniukui vardo. Begalvojom tik mergytei, nes taip pat neišdavė savo "paslapties". 😀