“Aš ir mano sesė”

- Mama, koks gražus tavo pilvukas!
- Ačiū, Urtele.
- Nes ten leliukas gyvena!
- Na taip :).
- Man tikrai, žinok, nesvarbu, kas bus. Kas bus, tas bus gerai. Taigi negalima va taip paimt ir užsinorėt sesės?!

Prieš gerą pusmetį štai taip samprotavo mūsų pirmagimė :).

Ir vistik slapta Urtės svajonė išsipildė :)!

Šiuo metu Urtei labai rūpi mažoji sesė - ją nuolat glosto, bučiuoja, karts nuo karto nori palaikyti. Tenka kartais ir priminti, kad sesė dar labai maža, tad bendrauti su ja reikia švelniai, šiek tiek tyliau ir lėčiau.

Kartais Urtelei įgrįsta mažosios verkimas. Tuomet Elzė patampa “Sesė Rėksnė” arba “ Sesė Pūstažandė” :). Kokių pora kartų per savaitę ir aš susilaukiu kritikos iš savo didžiosios:
- Mama, tu tikrai daugiau dėmesio skiri Elzei!
- Norėčiau, kad tėtis galėtų maitinti Elzę!
- Nelengva turėti du vaikus! Taip, mama? Abu vaikai ištisai nori tavo dėmesio!

Daug apie tai kalbamės su Urtele. Taip pat stengiuosi skirti laiko tik jai vienai - skaitome knygą, einame pasivaikščiot, kepam keksiukus, darom darbelius. Po truputį visi mokomės gyventi keturiese.

Šiuo metu kaip tik skaitome knygą “Aš ir mano sesė”. Tai istorija apie dvi sesutes Godą ir Saulę. Apie tai, kaip jos nepasidalina tėčio, apie jų pašnekesius su mama, apie tai, kaip jos pykstasi, ir, žinoma, myli viena kitą, kaip mato jas supantį pasaulį.

Nuoširdi istorija apie šeimą :)!