Ar žinojote, kad...?

Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolynas – Trakų rajone, Senųjų Trakų kaime įsikūręs moterų vienuolynas, kuriame gyvena Šv. Jono Apaštalinių seserų kongregacijos narės.

Tai vienas seniausių vienuolynų Lietuvoje, menantis XVI amžių.

Šiuo metu vienuolyne gyvena 6 seserys, vienuolyno vyresnioji – prancūzė ses. Marija, kuri nuostabiai kalba lietuviškai, tik jaučiasi akcentas. Tik jos rūpinasi visu vienuolynu: ūkiniai, finansiniai ir kt. reikalai ant šių gležnų moteryčių pačių.

Viena iš seserų mums t.y. tėvams pravedė ekskursiją, kol kitos organizavo vaikams kūrybines dirbtuvėles.

Prisipažinsiu, buvo labai nejauku prisiruošti vykti į šią vietą, nes atvirai pasakius, nieko nežinojome, vaikas nėra buvęs panašiuose renginiuose. Bet nuvykus  greitai pritapo prie kitų vaikų ir atrado bendros veiklos, nes susitiko vieno būrelio draugytę, tad drąsiai palikome dukrelę kūrybinėse dirbtuvėlėse,

o mes nuėjome į koplytėlę su sese pasimelsti, o vėliau į sesės organizuojamą ekskursiją. Per ekskursiją sužinojome, kad:

1405 m. Vytautas Didysis Senuosiuose Trakuose apgyvendino vienuolius benediktinus, pastatė jiems bažnyčią. 1577 m. šventovę teko iš pagrindų atnaujinti, šalia pastatytas vienuolynas. 1757 m. bažnyčia sudegė, vietoj jos pastatyta nauja, nedidelė medinė bažnyčia, vėliau perkelta į Paluknį. XVIII amžiuje pastatytas naujas, mūrinis vienuolyno pastatas. 1845 m. vienuolynas buvo uždarytas, jame gyvenę vienuoliai įsikūrė Nesvyžiuje. XIX a. pabaigoje vienuolynas perstatytas į neogotikinę bažnyčią.

Labai nustebau, kai sužinojau, kad stoviu ant Vytauto Didžiojo pilies pamatų  ir kad čia, dabartiniame vienuolyne, gimė pats Vytautas Didysis. Pasirodysiu labai nenuovoki, bet buvau giliai įsitikinusi, kad Trakų pilis ir yra Didžiojo Vytauto pilis, bet pasirodo toji, tik vasaros rezidencija, o štai tikrosios yra likę tik pamatai, o dabar ant jų stovi mano lankomas vienuolynas. O kad tai tiesa, rekonstrukcijos metu buvo palikta atodanga, tai įrodanti minėtą faktą. Gaila, kad dabartinė priešgaisrinė apsauga neleido palikti tuometinės šildymo sistemos, tad židiniai nėra dabar veikiantys.

Bažnytėlė labai jauki, su kiekvieno paveikslo istorija.

Apsidžiaugiau sužinojusi, kad ji bus kitais metais restauruota.

Gal tuomet bus įvesta ir centrinė šildymo sistema, nes šiandien joje buvo labai šalta.

O dabar šiek tiek istorijos kaip šis vienuolynas tapo tuo, kuo dabar yra.

2007 m. atvyko šv. Jono apaštalinės seserys, kardinolo Juozo Bačkio kvietimu atvyko į Vilnių ir pradėjo rūpintis vienuolyno rekonstrukcijos darbais. Šv. Jono apaštalinės seserys gyveno Vilniuje, o į čia važinėjo ir rūpinosi, kad kuo puikiau viskas būtų atlikta, 2010 m. vienuolės čia įsikūrė. Viską pirko pačios seserys: pradedant baldais ir baigiant įranga.

Tai pirmasis Šv. Jono kongregacijos apaštalinių seserų vienuolynas Lietuvoje. Vienuolės kontempliatyvų gyvenimą derina su aktyviu apaštalavimu – priima svečius, gamina valgyti, rūpinasi aplinkos estetiškumu,

 augina daržoves, kurios dabar dekoro dalis,

 organizuoja rekolekcijas, seminarus, kūrybines dirbtuvėles vaikams, ruošia parapijos jaunimą sakramentų priėmimui.

Vaikams ir mums labai, labai patiko.

Net ir arbata buvo nerealiai skani.

Matyt dėl to, kad viskas yra atlikta su Dievo pagalba, tai taip ir yra puiku.

Tad, jei norite patirti dvasinės ramybės, butinai apsilankykite, tik reikia viską iš anksto suderinti.