Sveikutės, kaip miegojote? Kaip nuotaikos po dažnai sunkaus pirmadienio? Vieną vakarą žiūrėjau savo mėgiamą filmą ir kilo mintis parašyti tokia gana neįprasta tema. :)
Visų gyvenime pasitaiko juodų debesėlių, įvairių situacijų, kai norisi tiesiog užsidaryti savyje ir nebendrauti. Tačiau psichologai teigia, kad tokiose situacijose padeda nuoširdus pokalbis. Bet su kuo kalbėtis, jei vyras darbe ar išvykęs? Kam patikėti savo išgyvenimus ir nuoskaudas?
Gal paskambinti draugei ar išlieti širdį nepažįstamam žmogui internetinėje erdvėje. Ar vienu, ar kitu atvyravimo atveju apkrauname kitus žmones savo bėdom ir sielvartavimais.
O gal geriau užsidaryti su savo išgyvenimais savyje ir niekam nieko neviešinti? Juk paviešinęs savo išgyvenimus gali būti klaidingai suprastas ar net netinkamai pakomentuotas. Ar išvis verta išsikalbėt?
Taigi kaip Jūs galvojate: ar geriau saviems, patikimiems žmoniems atsiskleisti, ar interneto platybėse apnuoginti savo širdį?
Gerų diskusijų ir sėkmingos dienos ;)
ir vyro ligas ivardino. kas irgi labai nustebino.
Tikėkimės, kad dabar tau tikrai pavyks lengviau apsispręsti 😀
o ji sakė neabejoti pasiūlymu?
o as tikrai esu akademines pasiemusi, ir del darbo metausi. atrodo jau apsiprendziau, sukirtau rankom, bet dusia nerami, vis svarstau, ar teisingai elgiuosi.
geras
taip, pasake, jog nuo pavasario svarstau labai perspektyvu pasiulyma, tik sako- keista, taip ilgai tesiasi viskas, nesuprantu, kodel, sako- nepatinka tavo busena- ir nori ir nenori, sako- apsispresk galutinai, nebedvejok. Ir apie dabartini darba pasake, kad viskas jame gerai, taip pat pasake, jog mato nebaigtus mokslus, kuriuos per artimiausius 3 m. tikrai pabaigsiu.
na tas susiastymas toks gerybinis, nieko blogo ji man nepasake, tik teigiamus dalykus. As ir siaip labai dirbu su savimi, medituoju, dabar tiesiog galvoju, kaip sugebet atleist seseriai uz viska, kaip nebelaikyt nuoskaudu ir nebesistengt kreipt jos gyvent pagal mano gyvenimo taisykles.
na gal.. o apie darbą pasakė ką nors? ar pvz ateity bus dar vaikų? 😀
na man atrodo kitaip. tarkim apie mano seseri, kuriai 24 m, tai visa tiesa pasake, jog gyvena sia diena, jog nerupi nei darbas, nei mokslai, kad vyrus keicia. Na sita nusakyt vien is gimimo datos manau tikrai nera lengva.
Na taip, bet ne jos perprogramuos, o tu parėjęs ir pagalvojęs persiprogramuosi 😀 Tą patį dabar galėčiau pasakyti ir apie tavo mintis, nes, kaip matau, labai grįžus susimąstei 😀
na apie dukrą ką pasakė, tai galima ir nuspėti, dauguma vaikų, pažiūrėjus į gimimo datą, ypač jei artėja paauglystė, darosi sunkūs, ir sunkiai su draugais sutaria, ir nervai pašliję... reik būt geru psichologu, kad tai pasakyt..nieko konkretaus nepasakė, abstraktu
ir dar daug visko pripasakojo, kad man beliko tik akytes isvertus klausytis.
labai daug ka gali pakeisti. Minciu jega galinga, gali perprogramuot ivykius.
Ir apie mano dabartine situacija, ligas, na kad man patalogija- susiaurejusios galvoj kraujagysles ir smegenys, kad delto labai skauda galva, net pykina, o taip ir yra, man diagnozuota migrena, kuria provokuoja tai, kad pailgosios smegenys susiaureje, ir kraujotaka i jas sutrikusi.
Vat paprastos iš kortų tai manęs nelabai ir domina, norėčiau irgi arba iš gimimo datos, arba iš delno 😀 Bet nelabai noriu dabar lįst ten, kur gal ir nevertėtų, nes vis tiek nieko pakeisti negalėsi 😀
nepazinojom tik susakiau savo, vyro, vaiku gimimo datas, dar seses. As ja pirma karta maciau, net vardo ji mano neklause. O pasake apie darba, apie ligas, charakterio savybes, gyvenimo buda, na labai daug visko ir ne taip abstrakciai, kaip tarkim ir zinoma Vaiva pasako, o taip tiesiai sviesiai. Na tarkim pvz. apie Ugne- kad sunkus vaikas, nes labai stipri asmenybe, labai isvystytas ego, meniskos sielos, sunkiai sutaria su draugais. Na taip ir yra is tikro. Kad sunkiia randam bendra kalba, kad tik graziuoju, be pamokslu su ja imanoma sutarti, kad turiu but jos drauge, o ne diktatore. Ir del ligu, jog silna nervu sistema, o juk taip ir yra, jai gi smegenu vandene.
mes tai su mazium ziurim kitas ir eisim jau praustis ir padrybsot y lova, paskutiniu metu trukumas miego man 😪
o maniškis išlėkė snukerio pažaist, taip ramu, mažiukas bindzinėja iš kampo į kampą, aš lašišą doroju 😀
As pvz .,visai netikejau burejomis,bet gyvenimas priverte viena karta nueiti ,drauge rekomendavo ji visalaika pas ja lankosi ,tai apsalau as nieko nesakiau ,o ji tiek pasake ir galvojau nesamone tikrai taip nebus ,bet po keliu metu kai atsitiko ka ji buvo isburusi ,priverte biski suabejoti 😀
o as niekad nebuvus pas bureje bet visai noreciau 😀