Kas tai yra idealus pokalbis? Ar turi reikšmės, kur jis turi vykti, kada? Manau, kad ne. Man tai nesvarbu kur, kada...ir apie ką...esmė su kuo...
Jei tai brangus ar mylimas žmogus, pokalbis gali vykti ir be žodžių, žodžius gali suprasti iš jo akių, mimikos ar gestų. Svarbu yra jausti žmogų šalia, kad net nereikia jokių žodžių... Tai tyla - kuri netrikdo ir žodžiai ištarti iš visos širdies...
Reikia mokėti būti šalia, jausti ir kartu tylėti. Kartą man būnant ligoninėje mačiau tokį vaizdą: senelis atėjo į į palatą aplankyti močiutės, atsisėda šalia, žiūri jai į akis tyli ir šypsosi abu. Viskas vyko be žodžių. Tai turi būti užgyventa, patirta, jiems kalbėtis nereikėjo, viską suprato be žodžių. Noriu ir aš sulaukti tokios senatvės ir taip išmokti kalbėti su mylimu vyru tyla...
O kas jums yra svajonių, idealus pokalbis? Su kuo ir koks jis turėtų būti?
Geros dienos!
na tu man šituo savo komentaru priminei ir vieną atsitikimą.Pamenu tuos laikus kai už laidinį telefoną nieko nemokėdavom arba kažkiek minimaliai.Man jau besiruošiant eiti gulti,suskambo telefonas,tai skambino kažkoks nepažįstamasis.Balsas buvo toks malonus,traukiantis kažkuo...Ir kalbėjomis iki ryto,apie viską.Buvo tiesiog malonu kalbėti,kalbėti,kalbėti,kad ir su nepažįstamuoju.