Baimė - nemalonus jausmas, kylantis dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus ar grėsmės. Pvz.: tamsos, aukščio...
Baimė dar gali būti apibūdinama, kaip tikro ar tariamo pavojaus sukelta emocija. Ji perspėja apie artėjantį pavojų, kuri skatina išvengti grėsmės.
Štai papasakosiu tikrą situaciją. Viena moteriškė labai bijo perkūnijos. Tada buvo naktis. Na, o kad Ji mažiau girdėtų ir nematytų žaibų, palindo po antklode. Ir žaibas trenkė, pasirodo, į jos ūkinį pastatą. Aišku, nenuėjo pažiūrėt, kur trenkė. Kai išgirdo gaisrinę, tik tada išlindo. Pamatė jau atvira liepsna degantį pastatą. Kaimynai iškvietė gaisrinę...
Na, mūsų vaikiukai auga ir turės baimių. Gal kam teko patart, kad nebijotų? Ir kaip sekės?
Ko Jūs, mielosios, bijot? Tik nesakykit, kad visos pelių bijot?:) Aš tai jų nebijau.
a, taip ir pamaniau.. tokius vyrus kastruot reikia, smagintis nori, o po to atsikratyt liepia..
man tai truksta zodziu, bet ne mums ją teisti. Manau gyvenimas pats ją nuteis
kurį čia straipsnį skaityt?
as irgi ta pati pagalvojau, kai tik pamaciau temos pavadinima, bet galvoju, kad kiekviena to bijome. 😀
apie tą patį pagalvojau, bet net bijojau rašyti taip 😃
o šiaip jei rimtai, tai gan dažnai pamastau, kad bijau per anksti numirti... bijau, kad nepamatysiu, kaip užauga mano vaikai, kaip tuokiasi, kaip susilaukia vaikučių....ir t.t.
sveika, tau ir geros dieneles 😉
sveikos...
net galvoju ko as cia bijau,manau daugelis dalyku yra nemalonus,kaip varles,gyvates ir. t.to bjoti,mhhh reiks per diena pamastyti,dabar staiga,kaip ir neturiu ju 😀
Gero dieniukes,islekiu...
tada pamenu verkiau kaip, kad tetis nukrito, galvojau, kad mire, o db tai juokas ima 😃
🤣 🤣 😃 😃
pasirodo ir vyrai biski adateliu prisibijo. mano tevas adata pamatydavo, tai krisdavo ant zemes visas perbales. pati maciau vaikysteje, kai sesute atejo jam vaistu leisti. 😃
mano vyras kraujo nebijo, bet jam tos visos tokios kraujo ėmimo, badymo proceduros nepatinka... neperneša organizmas... kartą reikėjo del darbo praeiti gydytojus, tai ėmė kraujo... sakė po tos procedūros poliklinikoj truputį pagulėjo, amoniako uostė, o pareinant namo, pakelėje visus suoliukus nusėdėjo.. 😃
manau reikia amonijako pastoviai su savim tureti 😀
ale kaip mazi vaikai bijom kad alpstam 😃
pasirodo ne as viena krentu is padu 😀
Mūsiškis su puodu palaipsniui jau senai draugauja 😀 vakar jau be pampio visą dieną davėmės 😀
paskutinį kartą kai traukė dantį prisiuošščiau amoniako...
na manau reikia kantrybe apsisarvuoti ir atsises ant puoduko 😀
man kaip taisė dantis ir po kelių gaivinimų, sakau gaivinkit kai sutaisysit, o ne kaskart kaip plumteliu 😃
man ir geriau butu antra kart pagimdyt, negu vizitai pas stomatolpga... atsikeliu slapia sikna nuo prakaito ☹