Pats tikriausias pavasario požymis - padėtos žieminės striukės ir ištraukti vaikų dviračiai. Mano mažajam jau 4,5 metų - pats laikas mokintis važiuoti dviračiu. Jis jau nuo pusantrų naudojasi balansiniu dviračiu, dabar teliko pritaisyti jam pedalus. Tiesa, entuziazmu mažasis netrykšta. Vaikšto iš paskos zyzdamas, kad jis dar mažas, o dviračiu išmoks važiuoti maždaug aštuonerių.
Mūsų dviratis neturi pagalbinių ratukų. Labai abejojau, ar pavyks. Vis dėlto, nors ir surakinta nugara, galiu pasigirti - jis jau važiuoja be pagalbos. Tereikėjo truputį padrąsinti, neleisti nukabinti nosies, prilaikyti ir palakstyti iš paskos.
Kadangi tai jau antras vaikas, galiu drąsiai sakyti, kad balansinis dviratis pats puikiausias startas. Pirmagimis išmoko važiuoti dviračiu be jokių pagalbinių ratukų jau nuo 3,5, nes buvo labai motyvuotas.
Jei abejojate, ar balansinis dviratis iš viso reikalingas, tai mano atsakymas būtų, kad tai must have pirkinys vaikui.Tiesa, vaikams reikia jį prisijaukinti, mano pirmagimis pusę metų tik vaikščiojo aplink jį, kol ryžosi užsėsti (tai įvyko apie antrus gyvenimo metus). Antrasis, kadangi matė dviratį nuo kūdikystės, užsėdo net nesulaukęs pusantrų. Tokiu būdu, nuo sportinio vežimo iš karto sėdom ant dviračio, praleidę visokių stumdomų triratukų etapą.
Nuotraukoje mano dviejų metų pats tempia savo dviratuką pasivažinėjimui.
Pavasaris atėjo!!
Geras dalykas balansinis. Maniškiai net žvyrkeliais važiuoja kaip plentu 😀 Vidurinėlis ant tikro išmoko 5 m su trupučiu. Sakyčiau, pačiu laiku 😉
Šią vasarą ir mes jaunėliui balansinį keisim į dviratuką,labai smalsu kaip seksis. Bet tokie pasakojimai labai motyvuoja ?
Maniškė dviračiu be jokių pridėtinių ratukų išmoko tik suėjus 7-eriems. Išties, vėlai! Gal todėl, kad balansinio dviratuko neturėjo, važinėjo tik triratukais ar dviračiais su pridėtiniais ratukais. Ko gero, balansinio dviratuko nauda- akivaizdi!