Šiandien ta diena, kai sukanka 55 metai nuo to laiko, kai sovietinėje Lietuvoje buvo legalizuoti abortai. 15 valandą skambės bažnyčių varpai tam, kad primintų apie negimusiuosius.
Kaip rašo Delfi, pasak Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos, „per tą laiką nužudyta 2 mln. gimti galėjusių lietuvių“.
1955 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo įteisinti abortai iki 12 savaičių. Lapkričio mėnesį Lietuvos šeimos centrai kviečia į įvairius nedidelius renginius, skirtus Negimusio kūdikio dienai paminėti.
Žodis „abortas“ skamba žiaurokai, tačiau jų visada buvo ir bus – ar jie legalizuoti ar ne. Šiuo klausimu diskusijos vyksta iki šiol.
Kaip jūs manote, ar reikėtų juos įteisinti?
Ar pažįstate moterų, kurios ryžosi tam ir ne kartą?
Ką jūs pasakytumėte jaunai merginai, kuri nori pasidaryti abortą, bet abejoja?
Pasiūlykite temą rubrikai "DIENOS DISKUSIJA"
Pagrindinė sąlyga - diskusijos tema turėtų būti įdomi ir aktuali daugumai tėvų.
Laba diena, norime atlikti išsamų tyrimą apie nėštumo nutraukimą, tad labai prašome užpildyti šią anketą ir pasidalinti ja su tais, kurie mums gali padėti užpildant anketą. Labai Jums ačiū! http://goo.gl/fsH8nv
manau ingote gerai sako nenori vaiko miegok vienas gi visdelto gi yra pilna apsisaugojimo priemoniu
abejoju ar tai atleistina, per facebook ziurejau viena video tai nera nieko baisiau ir ziauriau net apsiverkiau ir paziuret net negalejau, kas gali taip daryti. kraupu😥
aisku ira isskirtiniu atveju,kada pati gyditojai siulo kad geriau abortas,tai jau toks atvejis kada jau ir baznycia atleidzia.
as pries aborta,pati auginu suneli ir jau nuo nestumo pradzios zinojau kad taip bus,nes maciau kad tevelis net pirstu nepajudins iki vaiko gimimo,isvariau ji is savo namo. ir kiek sunkumu ir baimes buvo pirma tremestra nestumo,ir reanimacijoj gulejau,ir man buvo pasakyta po to kad uz vaika jau gydytojai neatsako,tik gelbeja motina,nes gavau stipru kraujo uzkretima,po ligonines gavau stipru stresa kai patekau autobusu vaziuojant i avarija,man po vaiko gymimo griauzia pastoviai sazine kad tada galvojau kartais,kad gal reikejo aborta padaryti,nors ir tada zinojau kad negalesiu vistiek tai padaryti.Ir manau esu 100% isitikinusi,kad jei Dievas leido kad tu dotum kitam gyvybe,tu privalai duoti o ne zudyti!!! Ir jei tau nereikalingas tas vaikelis,arba manai kad nesugebesi uzauginti,tai geriau atiduoti i ta gyvybes langeli arba vaiku namus,o ne zudyti ir palikineti lauke,siuksliu konteirije tokiai mirciai.tai baisu pagalvoti!!!!! Zveris net nepalieka savo vaikeliu!!! Omes ne karo metu gyvenam,nors ir yra sunku,galima rasti iseiti,o ne zudyti!
Pritariu simuciukui. yra atveju kai geriau abortas, jau geriau ji pasidaryti, nei po to palikti vaikuti vaiku namuose arba konteineriuose (buvo tokiu atveju). as manau tai yra ziauriau nei abortas. taciau kai aborta darosi tiesiog is nenorejimo arba tingejimo tuo vaiku rupintis, vat cia tai as esu pries. jei jau prisidirbai, tai viskas.
as labai grieztai pries abortus, juk visi puikiai suprantam is kur vaikai atsiranda jei nenori vaiku miegok vienas glu gale, nesuprantu kaip galima zudyt gyvybe, kiti visa gyvenima svajoja apie ta maza glezna sutverima kuris kaip varliukas mosuoja rankytem ir kojytem tiek pilvely tiek jau gimes, o kitos lengva ranka zudo nu negaliu net pikta darosi beklausant tos Pavilionienes kuri aiskina kad labai geras dalykas tie abortai....
Perskaičiusi tiek pasisakymų už negimusių kūdikėlių žudymą išsigandau. Juk čia renkasi mamytės, pačios auginančios vaikelius. Kaip galima vieniems leisti gimti, o kitus žudyti. Taip ir nebijau šito žodžio. Užtenka pažiūrėti internete nuotraukas kaip tai atrodo.. Skaudu.. O Raimondai atsakysiu taip dvi susijungusios ląstelės irgi yra žmogus. Juk žinoma, kad žmogus tai ne tik kūnas, bet ir siela. Tai vaikelio pradžia ir tikiu jis ne tik taškelis, bet turintis sielą žmogus. Juk negimstam iškart užaugę, taip ir tam žmogeliukui reikia laiko vystytis. Pati auginu du vaikučius ir neįsivaizduoju jei kurio nors iš jų nebūtų.. Tikiuosi, kad tos mamytės, kurios pasisako už vaikų žudymą realiai negalėtų to padaryti. Gyvybę reikia branginti ir nesvarbu kokios aplinkybės. Mano pažįstama tai padarė... Liepos mėnesį tas vaikelis būtų išvydęs pasaulį, bet jo nėra ir niekad nebus, nes kažkam buvo netinkamas metas...
as grieztai pries abortus. as kad ir labai jauna bet gimdziau nors visi sake darykis aborta gi dar mokslus reikia baikt, bet manau viskas suderinama ir kad su vaikuciu bet mokaus neakivaizdziai, manau kiekvienas uz savo veiksmus turime atsakyti tada geriau isvis neprisidirbk vaiku kad paskui reiktu zudyti o ta maza gyvybe po sirdim gyvenanti visiskai bejege pasipriesinti gi kiekvienas norime gyventi
man vakar taip baisiai nuskambejo per zinias kai pasake kad per 55 metus negimusiu vaikeliu yra apie 2 milijonai. tas skaicius toks didelis. o tai kiek dar neoficialiai padarytu abortu siaubas kaip baisu..
tikrai nesu uz abortus,bet manau kad yra tokiu atveju,kai geriau abortas...ir kiekviena moteris sprendzia kaip jai pasielgti...
dauguma kalbam apie dorybes, apie mylimus ir lauktus musu vaikelius, bet tema tokia kuri susijusi su nelauktais ar ligotais vaikais... kai pagalvoji tas abortas tikrai ziaurus dalykas, fui net siurpas per kuna nubega, bet man tai atrodo teisingiau negu isnesioti 9 menesius kudyki kuris jau beveik plaukioje motinos isgertam alkocholy, ateiti y gyvenimas kur pasitinka mirtis arba soceliniai darbuitojai, vaiku namu aukletojos ir pamestinuko dalia visam gyvenimui.... mano nuomone geriau toki vaikuciai isvis negimtu
labuka,abortui nepritariu,bet kiekviena moteris renkasi,o jei ir pasidaro tai pagal situacija negalim teisti nezinodami priezasties
Va būtent visos mes galim gražiai pašnekėti ir kitais šlykštėtis,kol su tuo nesusiduriam.. Nemanau ,kad pasmerkimas amžinoms kančioms vaikelį ,save ir visą šeimą yra teisingesnė išeitis..
baisu matyti savo vaiką matyti bejėgį,suprasti,kad jam gyvenimas kančia,o rankos nusvyra,kai nebelieka vilties
Sesės vyro sesuo turi neįgalų vaikutį, net nežinau kokia jam tiksli diagnozė, bet kai jį mačiau, tai tik sėdi vežimėlį, pats nevalgo, nereaguoja ir net nejaučia skausmo, tik žiūri nerealiai gražiom, didelėm, mėlynom akim, bet žiūri į niekur, akių kontakto nepagauna... Motina praradusi viltį, nusikankinusi... O kas būt buvę, jei ji būtų pasidariusi abortą, gal būt buvusi laimingesnė, o neprikaustyta prie vaiko lovos...
lengva kalbeti, kad auginciau, ziureciau, myleciau, butu lengva auginti vaika su negalia,k be t kai taip butu ir zinotumete, kad galite to isvengti kazi ka darytumet
aš dažnai pagalvoju,kad nenorėčiau,būt artimiesiems našta,kaip ir tu laimonda sakai,jei suvokčiau ir pajėgčiau pati pasitraukčiau
čia trupitį ,ne į temą,bet Laimonda kuo beviltiškesnis ligonis,tuo didesnis noras gyvent yra
jei apie save,jei tektu man palikt nasta didziule artimiesiems ,nekalbu,kad jei vezymelyje tai neskaitau negale kai gali matyt girdet ,valgyt ,suvokt it tt..bet jei taip kaip susuka ir tu lovje N metu-kokia teise man na tada gyvent naciort tokiu tesiu gyvent ,kad as ju vaiku artimuju kraujas kunas ar dar velnias zino kas..ar jei nuo to laimingi matant mane susukta ir sikant i lova ,ziauru ane,bet aciu artimiesiaim uz toki rupesti ,sito nebutu,manes neptrauktu is gyvenimo pati pasitraukciau aisku jei suvokciau ,kad tai galima...o pasisakiau 😃