Ar aš myliu save?Geras klausimas sau...Ir tikrai turiu stipriai pamastyti kaip yra iš tikrųjų.Dabar tikriausiai prasidėjęs tas etapas kada bent kažkiek pradėjau mylėti ir save.Nors yra sakoma jog jei nemyli savęs negali mylėti ir kitų,bet manau jog aš visą savo meilę atiduodavau vaikams ir man pačiai nelikdavo,nei laiko,nei noro skirti bent šiek tiek laiko sau.Bet manau jog tiesa sakant pikta,kartais pavargusi mama nelabai ir kokybišką meilę skirdavo vaikams.Kai prieš metus pasikeitė mano gyvenimo aplinkybės,kažkaip atsirado ir meilės sau.Įgavau daugiau pasitikėjimo savimi,kad aš viską galiu pasiekti ko noriu,pradėjau džiaugtis gyvenimu.Atrodo jog viskas nusidažė kitomis spalvomis.Atsirado galimybė ir noras rasti laiko tik sau.Suteikti vaikams dar daugiau meilės-KOKYBIŠKOS meilės,o ne tos kuri atrodė skiriama tik jiems,bet per nuovargį,iš paskutinių jėgų.Ir tikra tiesa yra žodžiai Mylėk save ir gyvenimas tave Mylės.Meile sau aš laikau ,,pasitikėjimu savimi,,Taigi mylėti save aš dabar dar tik mokinuosi.Juokinga,bet toks gyvenimas kartais negailestingas.
Mylėkime save ir būsime mylimi:-)
🌷Dėkui😀
nuoširdu...🌷