Kadangi šiandien kaip tik Mamyčių klubas rodys laidelę apie pamestinukus leliukus, norėčiau padiskutuoti šia tema. Įdomi jūsų nuomonė, ar lengva visai svetimą vaikutį priimti į savo šeimą ir augintį jį kaip savo vaiką?
Daugelis mamyčių turi arba gali turėti savų vaikučių, todėl joms kaip ir nėra labai aktualu svetimo vaikučio priglaudimas. Bet yra ir tokių, kurioms, deja, gamta pagailėjo to džiaugsmo būti mama. Ką daryti tokiu atveju? Tikriausiai ne viena mamytė susimąstė apie įsivaikinimą iš globos namų. Tai tikrai nebloga mintis, tik gaila, kad kol kas Lietuvoje gan sunku tai padaryti, nes yra begalė reikalavimų. Daugeliui tėvelių tiesiog nusvyra rankos kažką ir bedaryti.
Kai jau patenki į tą laimingųjų sąrašą ir atitinki visus reikalavimus, lieka tam galutinai pasiryžti ir apsispręsti, ko nori. Pati to niekada nedariusi, tad nelabai įsivaizduoju, kokiu būdu išsirenkamas vaikutis.
Negaliu suvokti, kaip iš didelio būrio mažųjų pipirų išsirinkti tą vienintelį ir taip tarsi atimti šansą iš kitų. Turbūt pati to negalėčiau, nes tiesiog norėtųsi pasiimti juos visus, o tai neįmanoma:(
Būtų labai įdomi jūsų nuomonė, ar lengva ryžtis įvaikinimui, ar lengva ne savo vaiką mylėti taip kaip savąjį?
vaidlina