„Ca-ca, niam-niam, popa, opa-pa, niu-niu“. Tokie žodelyčiai dažnai išsprūsta kalbinant mažylį. Tačiau kas geriau – kalbėti su pypliu vaikišku žodynėliu ar iškart bendrauti normaliais žodžiais?
„Žiūrėk – „au-au“ bėga“. „Nori niam niam?“ Manoma, jog taip bendraujant, vėliau mažyliui sunkiau pradėti kalbėti tikrais žodžiais. Kita vertus, ar ne per sunku iškart vaikui suprasti tokius mums įprastus žodžius kaip „šuniukas“, „valgyti“, „skauda“ ir kt.
Ką jūs manote? Kaip bendraujate su savo atžalėlėmis?
Dar nė vienas mokslininkas neįrodė, kad tie vaikai, kuriems šuniuką tėveliai įvardina au-au, pradeda vėliau kalbėti. Žinoma, persistengti nereikia, tačiau vaikams reikia leisti praeiti visas kalbos vystymosi fazes: nuo gugavimo, garsažodžių mėgdžiojimo iki normalaus žodžio tarimo. Švepluoti kartu su vaiku nereikia, bet vietoj valgyti, pirmiausia išmokyti nem-nem - niekam nepakenkė ir tikrai nepakenks.
manau reikia kalbeti normaliai tada vaikelis greciau prades kalbeti
mano vyresneliui 2 metukai,kitam 1m.su abiejais kalbu normaliai,jie viska supranta tik taria savaip. stengiuosi kad ir kiti su jais kalbetu normaliai,nes tada jie stengiasi kalbet graziai ir taip greiciau pramoksta kalbet manyciau,nesvebeldziuoja.
su savo suneliu kalbu ivairiai: ir vaikiskai ir normaliai, tiesiog yra tokiu zodziu kuriuos jis geriau supranta kai sakoma vaikiskai, na ir gi kokia butu vaikyste be tu vaikisku zodziu!!😀))
Šiuo atveju elgiuosi labai paprastai. Sakau: "Žiūrėk, šuniukas bėga! Ką sako šuniukas? Au-au". Kiekvieną gyvūno pavadinimą stengiuosi susieti su to gyvūno "kalba". Arba jei sakau vaikišką žodelį, tuo pačiu greta naudoju normalų atitikmenį. Ir 1,3 m vaikas jau puikiai supranta, ką reiškia normalūs, dažnai vartojami žodžiai, bei pats bando juos mėgdžioti. "Am-am" seniausiai nebeliko, kadangi visą laiką jam pasakius "am-am" sakydavau "nori valgyti?", "einam valgyti". Dabar bando regzti "vady", "vadyt". O tai ir yra perėjimas prie normalios kalbos. Jei naudočiau "am-am", manau tai būtų progreso stabdymas.
as su savo suneliu sneku ir vaikiskai ir normalei,jam 10men.ir jam per suku pasakyti valgyti tai sako niam niam,jis sneka savo kalba,ir manau kad kiekvienas vaikas pradeda tokeis zodeleis au au,niam niam, lialia juk nesako berniukas mergaite,jie susikure savo kalba,ir kalba kaip isena jiem.
stengiamės kalbėti normaliai, bet kadangi, pradedančiam kalbėti vaikui, sunku žodelius ištarti, tai tenka juos supaprastinti. Nors dauguma komentuoja, kad reikia kalbėti taisyklingai, o ne vaikiškai.
Asu savo dukryte sneku vaikiska kalba,na manau vaikui lengviau suprasti,pazinti kas vyksta aplink,ir koky daikta jis mato,juk jo vaikyste,bet zinoma nepamirstame mokintis ir sneketi tinkama kalba tinkamai tarti zodzius kaip pvz tetis mama valgyti suniukas katyte...o su laiku manau kad dukryte ismoks grazei ir raiskei sneketi......siuo metu dziaugemes graze vaikyste.....😀
vaikystė be tokių žodelių ne vaikystė 😀
su savo vaiku kalbu normaliai bet kartais įterpiu ir vaikiškų žodelių.pakolkas tai vaiko kalbai nepakenkė 😀
Ir as, ir vyresne sese bendraujam normaliai. Pasakom suniukas bega. Jei mazoji pamato valgi sako niam niam sakau, taip eisim valgyt. nors vyresnele kita karta bando svepluot ja kalindama, bet visada sudraudziu.
Man atrodo, kad nei vienas vaikas neužauga be tokių žodelių.. O augant mažyliui, keičiasi ir žodynas, bendravimas, todėl, manau, kad viskas išsisprendžia savaime.