Kai laukėtės pirmagimio, buvote pasiryžusi auklėti jį taip, kad užaugtų laimingas ir vidinę pusiausvyrą turintis žmogus. Tačiau jau po poros trejeto metų išgyvenote pyktį ir sipratote, kad tai nelengva.
Net kartais nežinojote, kaip pasielgti su padauža, kaip geriau jam paaiškinti jo neįžeidžiant, kad vėliau nekiltų nesklandumų.
Žurnale „Tavo vaikas“ radau keletą psichologų patarimų:
-Kai vaikas su jumis kalba, nedirbkite kito darbo arba paprašykite palaukti keletą minučių. Taip galėsite suteikti jam visą dėmesį.
-Kai klausotės vaiko kalbos, pasilenkite iki jo akių lygmens. Pažvelkite į aplinką savo atžalos akimis. Pasistenkite kiek galite įsigilinti į jo įsivaizduojamą pasaulį.
-Labiau sutelkite dėmesį ne į kritiką, o į pagyras. Vaikui tai bus paskata.
-Jei pasielgėte netinkamai arba nenuosekliai, atsiprašykite. Daugiau naudokitės pozytiviais, o ne negatyviais arba baime pagrįstais nurodymais.
-Nustatykite aiškias taisykles. Kartokite vaikui, kad jį mylite.
O ar jums lengva bendrauti su mažyliais ir jau paaugusiais pypliais?
O gal auginate paauglius ir turite savų bendravimo taisyklių? Ar lengvai randate bendrą kalbą su jais?
Pasidalinkite patirtimi.
labas,gal kas turit kokiu patarimu kaip pritraukti vaika mokintis kalbeti? nes daug ka isbandziau ir nieko neiseina,jam jau du metai o teistare pora zodziu
Na as stengiuosi su savo mazaja elgis kaip suaugusiu zmogum, bet nevisada pasiseka, net nenori klausytis manes kiek be kalbeciau.