Maniškis dažnai man sako:"Neduok pavalgyti, bet duok dėmesio." Ir šiuo klausimu jis yra teisus. Tik, aišku, kiekvienas tą dėmesio rodymą supranta savaip.
Vieniems tai pastovus komplimentų sakymas, tenkinimas vienas kito užgaidų, buvimas visur kartu, klusnumas ir t.t. Ne paslaptis, kad mes, moterys, svajojame apie princą ant balto žirgo. Bet yra ir tokių, kurioms užtenka, kad vyras kasdien grįžta namo, negeria, nesimuša, pas kitas nevaikšto.
Kaip pasakytų mūsų močiutės, ko daugiau norėti, auksinis vyras. Bet mes norime, norime kai ko daugiau. Norisi gyventi, o ne tiesiog egzistuoti ir daugeliu atveju - vysti.
Kuria prasme vysti? O tiesiog kaip gėlei, kuri vysta nelaistoma, kuriai mažai saulės ir pan., taip ir moteris, negaudama nors kruopelės vyro dėmesio, ilgainiui tampa nusivylusi, liūdna, o tuo pačiu nebeįdomi nei sau, nei aplinkiniams.
Įsivaizduokite, kad Jūs pasipuošiate, paruošiate gardžią vakarienę ir laukiate savo brangiausiojo. Jisai grįžta ir net nepagyręs, kad puikiai atrodote, puola doroti kepsnį, o pavalgęs eina žiūrėti televizoriaus. Ką tada? Pykstate, niurzgate, o gal tiesiog nuryjate kartėlį ir imate kaltinti save, kad kažką ne taip padarėte. Po kelių tokių situacijų daugelis mūsų tiesiog praranda norą stengtis, puoštis ir švytėti.
Mane pačiai vyrų dėmesys tiesiog "veža". Tai būtina lyg oras. Ir nesvarbu, ar tai savojo, ar kito vyro rodoma simpatija, mestas žvilgsnis. Dabar tikriausiai daugelis pagalvojote, nesąmonė, man svarbu tik saviškio rodomas dėmesys, bet drįsčiau nuoširdžiai tuo suabejoti.
Tiesiog tokios mes, moterys, ir mums malonu, kad mus gatvėje nulydi vyriškas žvilgsnis, dailus vaikinas atidaro duris, ar seksualus kaimynas pamerkia akį.
Kiek Jums tai yra svarbu? Ar galite be to gyventi? O gal kažkaip kitaip kompensuojate tą dėmesio negavimą ir Jums to visai nereikia.
o jaurgau,cia tai isvis baisu....
vajetau..
maniske irgi buvo pries kelias dienas ant pilvo nukritus, bet nieko neatsitiko, tik issigando. o va mano seimoj yra kita maza mergaite, ji menesiu jaunesne uz mingaile, tai iskrito is maitinimo kedutes, paliko ja neprirista ir ant plyteliu virtuvej krito, o aukstis tai tikrai didesnis nei nuo lovos. laimei ant sono krito, o ne ant galvos. dabar visas sonas galvos melynas
nu manau,cia jau turetu buti labai labai labai didelis isgastis,kad toks baisus dalykas nutiktu...
nuo nukritimo ar isgascio gali kalba prarasti
nu lyg ir viskas gerai,as irgi issigandau,kad nebutu koks sutrenkimas galvos ar pan...
svarbu kad viskas gerai praejo
och tu vargeli....mano irgi buvo nusiritusi, bet musu lova labai zema, ir kaip tycia paduska buvo tai nusirito laimingai..reikia stebeti ar jokio mieguistumo nera per kelia valandas..ar dar kas isskirtino nei visada.
mano mergyte ir buvo nukritusi
tai kad mano mergyteidar tik 3,5 menesiuko .. tiesiog arti krasto paguldziau vienai sekundelei,o ji tik bliumpt...
mokink nulipti, mano maze irgi syki nusiverte, tai dar nemokejo vaiksciot o jau nuo lovos nulipti mokejo.
o as savo referata bandau dabaigineti.. 🤓| 🤓| 🤓|
iki 😉
o siaubas.... man irgi tikriausiai butu kojos neatlaikiusios,tokia mazyte pamačius ant zemes.... o dar tikriausiai verkimas buvo nezmoniskas.... kad tik tokiu dalyku atsitiktu kuo maziau....
viskas lekiu i virtuve, panai jau pietu metas arteja. ikiukas merginos 😉
nu tai gerai, kad nieko nenutiko. mes tai visai mazytes is lopsio buvom iskritusios. uosviene lopsi blogai paeme, tai menesio dar nebuvo mums kai pirma karta su zeme susipazinom. Galvojau isves mane i ligonine, nes is to streso ir soko, kai pamaciau vaika ant grindu atsijungiau
iskart i galva baisausios mintys lenda... bet nieko,paverke,nusiramino ir po 10 min jau kaip niekur nieko ...
jerguteliau, man vakar taip buvo. dukryte uzmigo ir neperkeliau i jos lovyte, tik atsitraukiau iki virtuves nueiti, kai isgirdau bumptelejima. galvojau sirdis sustos. Zinau kaip jautiesi 🌷 🤗
šiandiena vos infarkto negavau.... tik sekundei palikau dukryte ant lovos,o ji jau ant žemes verkia... maniau,kad širdis sustos... gerai,kad nieko nenutiko,tik išgąstis...
dar biski anksti merkt berziukus