Anksčiau sakydavo, kad nešioti ant rankų vaiko negalima, kad nepriprastų, neišleptų. Kuo ilgiau nešiosi mažą, tuo sunkiau bus atpratinti vėliau.
Vaikelis auga, svoris taip pat, tad nešioti tampa vis sunkiau. Šiuolaikinėje literatūroje vis dažniau tenka paskaitinėti, kad nešioti kūdikius tiesiog būtina: labiau nei nenešiojamieji jie sparčiau vystosi tiek fiziškai, tiek protiškai.
Kaip Jūs elgiatės? Ar dažnai pakeliate ant rankų?
Ar nešiojate, kai vaikas verkia, ar ir ramybės būsenoje?
Tikiuosi, kad padėsite atsakyti į šiuos man labai aktualius klausimus.
Rasa (vilira)
Mes stengiames daug nenesioti. Pirmiausiai del to, kad per daug nepriprastu. Antra, man opertuotas stuburas, taigi turiu saugoti save, o vaiko svoris vis dideja. Trecia, mazoji puikiai jauciasi guledama loveleje, zaidzia ir neverkia, taigi nematau reikalo imti ir nesioti.
"Didysis nesiojimas" buna vakarais pries miegeli, nes tada mazoji buna nerami.
Manau, kad cia kievienu teveliu apsisprendimas😀 Juk visada darome taip, kaip vaikeliui geriau😀
Mes nesiojam 😀 aisku pripranta, islepsta, bet juk vaikai taip greitai isauga o poto ir apkabint neprisiprasysi tai kodel nepasidziaugti jais kol jie mazi 😀
Auginom vyresnele tai buvom pries nesiojima, dabar yra mazylis( o ir mums metu daugiau 😃) kazkaip kitaip i viska ziurim. As UZ ta trumpa laiko tarpa kai vaikai lepinami labiausiai(aisku proto ribose 😀)