Ši tema man šiuo metu aktualiausia, nes dabar, kai ramiai gatvėmis važinėju su vaiku, niekur neskubu ir stebiu gatvės muzikantus: „Pareminkite gatvės muzikantus“, sugriuvusias ant grindinio močiutes (melynanoses ir šviesaus veido tyliai atkišusios delnus ir murmančios poterius) ir šiaip alkoholikus, kurie prieina ir tiesiai sako: „Duok 50 ct“.
Prisipažinsiu, duodu 1 Lt gal kartą į tris mėnesius močiutei, kuriai tikrai reikia arba ji puikiai apgaudinėja mane, bet man tas nerūpi. Rūpi atlikti kažkokią pareigą, bet kokia tai pareiga? Ar aš privalau kasdien kiekvienam sutiktam mokėti dėl to, kad aš turiu darbą, o jis neturi?
Kartais jaučiu gėdą, kad nedaviau, kartais supykstu ir paburbu. Aš nežinau, kaip kiti vertina išmaldos ir parėmimo prašančius, ar aš viena tokia negera? Sunkiausia buvo nėščiai, kada atrodo turiu, privalau duoti, nes aš nešioju po širdimi vaikelį ir turiu elgtis tik teisingai.
Bet aš elgiuosi pagal sąžinę. O kaip jūs?
Nuo mažumės esu jautri tokiem žmonėm, prie turgaus vis močiutė sėdėdavo visada jei duodavau pinigėlį, nes man jos gaila buvo. Negaliu ramiai praeiti pro tokius žmones. Turiu omenyje senyvo amžiaus močiutes, kitus tikrai vargingai atrodančiuosius. Žinoma moku skirti pijokus jiems neduodu . . . verčiau maisto duoti jei nenorima duot pinigų.
Nors pati esu mama, studentauju, bet negaila kelių litų vargingam žmogui, buvau ir būsiu tokia. . . O per tv kaip ir visi siunčiu sms, ne dėl to, kad geriau paijausčiau kaip kiti tai daro, nes tada savanaudiška paskata būtų, o dėl to, kad žinau, kad ir tie keli lt gali daug, kai aukoja ne vienas, tai litas prie lito ir .
Gaila man vargstančiųjų, ir aš jų nesmerkiu, nes nežinia kokiom priežastim esant jiems taip gyvenimas susiklostė. JIe irgi žmonės ir valgyti nori. . . 😥 . . . .. . . .
Mane užmušė vaizdas, kai kartą mačiau Pivašiūnų atlaiduos šeimą, renkančią aukas. Pabaigoj dienos vaikas kokių 6 m. rėkė bėgdamas pas mamą, kad "užkalė 50 lt."
na siaip dazniausiai jeigu turiu centu,paaukoju...bet kartais paziuri i ta prasanti zmogu ir matai,kad susirinks reikiama suma,nueis ir bokaliuka nusipirks..tai kartais tokiems nieko neduodu,geriau duonos nueitu nusipirt...bet kai matai,kad zmogus tikrai valgit nori tada beabejo duodu jam pinigeliu,nors taip gali kazkiek padeti...
Praktiskai,kai turiu kiseneje smulkiu visada paaukoju...As manau,nei vienas is gero gyvenimo neatsiklaups ir nekiurkses pakeleje...Nesvarbu kokiam tikslui...Jei praso-vadinasi reikia(tik kreivai ziuriu i vaikus saldzialiezuvius lakstancius po kavines ir kaulijancius)Sunku praeiti pro istiesta ranka
na man turbut visa gyvenima isliks vaizdas kaip ziema senukas (mates isgeriantis) ir verkiantis prase valgyt,bet taip verke,kad niekada nepamirsiu,kol mes su teciu nuejom i parduotuve nupirkt maisto jam jis kazkur dingo,as taip negerai tada jauciaus. as kazkaip duodu aisku jei turiu,nes nuo lito ar dvieju tikrai nenubednesiu
o man keista kai isgirstu "as neduodu nes as nekalta, kad jie tokie".. as visada daviau ir duosiu, nesvarbu pazystu zmogu ar ne. Ir niekada is nieko nelaukiau uz tai padekos ar kazkokio pagyrimo, darau tai todel, nes jauciu tam poreiki, nes tada jauciuosi zymiai geriau.. Gal naivu tiketi, kad jei mes tiek negalvotumeme apie save, o nors kartas nuo karto pagalvotume apie kitus, pasaulis taptu geresnis..taciau as tuo tikiu
PRADESI reguot i kiekviena apsikrausi save ,jausies kaltas-vienas gyvenimo negali isgelbet..
Dažniausiai neduodu, nes juk ne aš kalta, kad kažkam taip nepasisekė. Aišku, jei tikrai žinočiau to žmogaus situaciją, tai nedvejodama padėčiau. Ne kartą padėjau žmonėms, kuriems tikrai sunku buvo, bet gatvėj į ištiestą ranką nereaguoju.
duodu vaikams ar senelems, alkaholikams neduodu. Bet buvo keli atvejai, kai vaikams bandeliu nupirkau, o jie prie akiu i siuksledeze ismete ☹ O i davima ziuriu panasiai kaip tyfer. Niekada neparduodu man atlikusio baldo ar rubo, visada atiduodu, tik patikekit, daznai buna sunku surasti kam tuos baldus atiduoti. Ne tokia jau krize, kaip kad visi bedavoja. Neseniai norejau atiduoti dvi sofas, stovis geras, tai kaip tik kaip tik. Pagal skelbima niekas net nepaskambino.
mes gyvenam prie kalvariju turgaus daug ten tokiu zmoniun kurie praso ismaldos o kas antra dina ar net kas diena einu maza ko prireikia negaliu dalint i desne ir i kaire pinigus nes pati negyvenu per daug gerai,turiu pavalgyt mokescius sumoket ir nei lito neprageriu kodel tureciau dalinti jiems kad jie mano sunkiai uzdirbtus pinigus pragertu.Esu davusi mociutei kuri atrode gana tvarkingai nesciai moteriai valgyt prase bet nedalinu visiem iseiles ,tikrai kai kurie is ju gali ir padirbet
pikciausia, kad matau gera pavyzdi, kaip geriau prasyt pasalpu, negu eiti dirbti. Mano uosviai ukininkai ir taip vargsta su darbininkais, tiesiog yra nuo ju priklausomi, uzgeria, neateina i darba, o kaime nera kas dirba, turi eiti maldauti, o karves melzti reikia lauku ir tvarkingai, ciane kiaule, kad padavei est, nepadavei, per diena nieko neatsitiks. Ziauru, kai taip issidirbineja ir i akis pasako, kad man geriau birzoj sedet, negu pas tave is viso per diena 4 valandas padirbti ( uz 800 lt). o kiek tokiu gatvej briedziu sedi, kur galetu laisvai su sake padirbeti
esu pati daugiavaikė,bet pajamų neprauliavoju,nors jos tik minimalios,stengiuosiu,kad vaikams nieko netruktų,o socialiai remtinos šeimos,nebūtinai esa acociaalios
Ne taip supratai arba as ne taip parasiau 😃 Pati esu is 4 vaiku seimos 😃 Turejau omeny daugiavaikei mamai tai, kuriai reikia tos pagalbos. Ne visoms reikia, zinoma, kad ne.
va koks poziuris apie daugevaikes,kodel...kodel taip galvoja,kad daugevaike tai jau asocaliai remtina,vargsele,na nezinau turiu kaune dvi drauges turi po 3 vaikiukus,viena 4 ,nu gyvena liux..idomus nurasymas mamu su daugiau vaiku..
Gatvese prasantiems neduodu niekada. Toks ju gyvenimo budas, verslas. Kam eiti dirbti ar kazkaip kitaip sukti galva, jeigu pasitrini gatveje ir vis tiek kazkiek gauni. O sumanumo kai kuriems, patikekit netruksta, nes visi jie zmones su praeitimi. Nusivesti pavalgyti, jeigu zmogus alkanas, galiu, bet pinigu jau geriau kokiai daugiavaikei mamai duoti, nors ji gatveje ir nesitrina.
NEDUODu,kai buvau dar mokinė pasibjaurėjau,eidama iš mokyklos pamačiau kaip tie kur prašo išmaldos prie bažinyčios išsidirbinėjo tarpusavyje,tipo vaidino kad prašo,kiti kad sušelpia,keikė ,šaipėsi žodžiu užstrigo man tas vaiždas.Bet ESU LABAI GAILI,dėl to ir pati nukenčiu,atiduodu savo vaiko drabužėlius,kitom daugiavaikėm,buvo tokia šeima su 5vaikais,tėvai geriantys,drabužius nešdavau ir užvalgyt vaikam duodavau,bet ta mamelė jų nė nepadėkodavo,tik sakydavo dar atnešk džinsų,ar pėdukių,ir visiškai nesaugodavo tų rūbų,sumėšdavo per kelias dienas,bet vieną dieną susimasčiau,kodėl aš jiems turiu tįsti viską juk ,jie dar dagiau pajamų gauna nei aš,bet pralaka juos.
niekada neesu davusi nes man tiesiog nepatogu imesti kelis centus, o daugiau duoti negaliu nes ir paciai reikia...😀 Ir kam ten jiems duot jei dauguma tik prageria...
na turbut as is cia esanciu bjauriausia esu nes niekada neduodu pinigeliu gatvej, man irgi niekas neatnesa ju.per issipildymo akcijas visada siunciu zinutes, bet gatvej begu nuo tokiu zmoniu nes jauciu kazkokia nenormalia baime tam.
va butent,kad skiaciuoja tokie ir burba -man ir yra teke tokiu pamatyt,o yra ir apsimeteliu tupi neva be koju ar nepaina o cia tik apga
lt duodavau,o cia vokietijoje dar neteko matyt tokiu,kogero valstybe tokiais paisrupina ,neapsimoka jiems eit i gatves 😃
as irgi duodu tik tiem kuriems tikrai atrodo reikia, pvz seneliams, invalidams. alkoholiku prasytoju stengiuos vengt, esu ir paburbejus keliem tokiem ikyruoliam 😀. nesenai klaipdeoje daviau tokiam vyrui kelis litus, jis sedejo invalido vezimelyje, atrode tikrai normalus, t.y. negeriantis. bet pakraupau is jo reakcijos, vietoj to kad padekotu uz pinigelius, pradejo skaiciuot kiek daviau ir pakeles akis i mane leido suprast kad daviau per mazai. nesmagu buvo 😀