Norėčiau pakalbėti apie anytas. Ar tikrai anytos - velnio pramanytos...?
Mano anyta buvo tokia, kad nė priešui nelinkėčiau. Nuo pat pradžių buvo nusiteikusi prieš mane, persekiodavo, regzdavo intrigas, apkalbinėdavo, nepraleisdavo progos įžeisti. Dabar, kai negyvenu santuokoje, jos pažiūris tiek į anūkus, tiek į mane pasikeitė...sutariame visai neblogai.
Įdomu, kokia anyta aš būsiu savo martelėm. Bet ne visos anytos pabaisos...Yra ir geraširdžių patarėjų, norinčių padėti ir suprasti marčias, padedančias rūpintis anūkais. Gaubiančias savo šiluma ir gėriu....
Kokios jūsų anytėlės?
blogietee