Sakoma, kad negali namai būti sterilūs. Ar tiesa, kad švariuose namuose vaikai dažniau serga alerginėmis ligomis?
Pasak gydytojos, pulmonologės, dr. Sigitos Patraitienės, mūsų imunitetas daugialypis. „Treniruojamas“ imunitetas susiduria su daugeliu išorės dalelių. Tada „gerasis“ imunitetas slopina blogąjį, linkusį į alergiją. Tačiau nešvara nešvarai nelygi.
Vaikas turi eiti į lauką, pačiupinėti smėlį, žolę, gyvūnus, kad susidurtų su gamtoje esančiomis bakterijomis, kurios moko organizmą atpažinti svetimus mikroorganizmus.
Tos bakterijos žmogui yra svetimos, bet nesukelia ligų. Vaiko nereikia leisti ten, kur gali susidurti su patologinėmis bakterijomis, t. y. į ligoninę, prekybos centrą, smėlio dėžę, po kurią vaikštinėja katės.
Jam reikia būti sveikoje gamtoje, kuri gali būti ir dulkėta, ir purvina, nešvari. „Treniruotas“ organizmas lyg ir užslopina alergiją.
Kaip surasti tą „aukso vidurį“ švaros prasme?
Jeigu nuo pat gimimo kūdikis alergiškas ir jį beria, diegia pilvuką, šeimoje yra alergiškų žmonių, jam nuo pirmų gyvenimo dienų reikia specialios priežiūros.
Bet jeigu kūdikis gimė sveikas, jo šeimoje nėra sergančiųjų sunkiomis alerginėmis ligomis, kaskart iš burnos išimto čiulptuką, ko gero, plauti nereikia.
Namai turėtų būti švarūs, bet ne nuolat šveičiami cheminėmis priemonėmis. Jeigu šeimoje nėra sergančiųjų alergija, galima ir gyvūnėlį laikyti. Per daug steriliai auginti mažylio tikrai nėra reikalo.
