Daugiavaikė užjūrio karalienė E.Santos: “Mes esame stipri komanda”

Neseniai apie iš sutuoktinio patirtą smurtą prabilusi Erika Santos – itin komunikabili ir draugiška moteris. Šiuo metu Majamyje su šešiais vaikais gyvenanti lietuvaitė ne tik mėgaujasi paplūdimiu ir saulės spinduliais, bet ir su didžiule meile rūpinasi net šešiais savo vaikais. Apie jų auginimo subtilybes pasakoja pati Erika.

Papasakok, kokia esi mama?
Pirmiausia, esu be galo įsimylėjusi savo vaikus! Nerastumėte nė vienos ląstelės mano kūne, kuri prieštarautų šiai meilei. Tiek versle, tiek šeimoje esu disciplinuota ir organizuota. Visada išklausau savo vaikus ir lepinu juos tiek, kiek leidžia proto ribos – noriu, kad jie nusipelnytų arba net patys įsigytų tam tikrus daiktus ar žaislus, suprasdami jų vertę.

Augini net šešis vaikus! Kaip pavyksta susitvarkyti su nuolatiniu skubėjimu?
Čia man padeda organizuotumas. To paties mokau ir savo vaikus. Turime namų ruošos kalendorių, kuriame kiekvieną savaitę žymime, kuris vaikas turi atlikti tam tikrus darbus.
Pati kasdien keliuosi 4 val. 50 min., o tai leidžia teisingai susiplanuoti dieną ir išvengti beprotiško skubėjimo. Nors, prisipažinsiu, mūsų šeimoje lankstymas, judesys ir energija – įprasta.

Esi labai graži moteris! Kaip pavyksta suderinti laiką, skiriamą išvaizdai puoselėti ir dėmesį vaikams, kurie reikalauja milžiniško dėmesio?
Šešis vaikučius auginu viena ir tai man neleidžia tinginiauti. Labai daug laiko praleidžiu su vaikais, parke sportuojame, jūroje plaukiojame, žaidžiame kamuoliu, važinėjamės riedučiais ar dviračiais.
Dievinu sportą ir aktyvų gyvenimą. To paties mokinu ir savo angeliukus (šypsosi).

Išduok paslaptį, iš kur semiesi kantrybės su vaikais? Juk smalsauja ir viskuo domisi ne vienas, o visi šeši iš karto!
Man labai patinka, kai vaikai viskuo domisi ir užduoda įvairius klausimus. Juk kas daugiau jei ne aš, jiems į juos atsakys? O kantrybės išmokau dar tada, kai laukiausi. Visada žinojau, kad vaikams reikia papildomo dėmesio.

Erika, ar jautriai reaguoji į vaikų ligas, traumas ir verksmą? O gal sugebi išlikti stipri net ir ekstremaliausiomis situacijomis?
O Dieve! Net pagalvojus, šiurpas perėjo! Vaikų ligos ir traumos mane veikia emociškai. Nors išlaikyti šaltumą jų akyse man pavyksta. Šaltumas ir ramybė reikalinga tam, kad sugebėčiau racionaliai mąstyti tuo momentu, kai to labiausiai reikia. Yra net buvę, kad kol važiuodavome su vaiku į ligoninę siūti žaizdą, mano vaikas apsiramindavo iki tokio lygio, kad žaizdą siuvo be jokių nuskausminimų! Tokiais atvejais jaučiuosi ypač emociškai pavargusi. Tiesiog tą skausmą perimu asmeniškai sau.
Tiesa, prisimenu pirmuosius kūdikių skiepus. Tada rami neišlikdavau – verkdavau daug daugiau nei pats leliukas (šypsosi).

 Koks tavo ir vaikų bendras pomėgis? Ką mėgstate kartu veikti? 

Mums patinka bet koks aktyvus sportas, plaukimas, dviračiai, parkas, paplūdimys. Kartu žiūrime ir filmus – dažniausiai visi kartu renkamės, ką žiūrėti (šypsosi).

Ar pagalvoji, kad norėtumei turėti dar vaikų? O gal šeimos pagausėjimui tarei griežtą NE?
Viskas savo laiku, bet noras turėti dar vaikučių, niekur nedingęs. Taigi, jei Dievas duos tą vienintelį partnerį ir galimybę turėti vaikučių, tai bus didžiausia gyvenimo dovana.  

Nuo pat vaikystės svajojai turėti didelę šeimą?
Taip. Norėjau mažiausiai trijų vaikučių.

Sako, kad motinystė suteikia sparnus. O gal, anaiptol, vaikai pristabdė tavo veiklą?
Pritariu pirmam posakiui (šypsosi). Niekada nemaniau, kad vaikai mane stabdo kažką daryti. Pasikeičia gyvenimas tik tuo, kad perdelioji vertybes ir prioritetus. O noras siekti užsibrėžtų tikslų ir būti pavyzdžiu vaikams mane tobulina kaip asmenybę. Beje, laimė auginti vaiką – nesulyginama su jokia kita laime.

Pabaigai, kiek skaudesnis klausimas - neseniai prabilai apie smurtą šeimoje ir tai, savaime aišku, kraupi patirtis. Kaip pavyko vaikams po skaudžių įvykių atsigauti? Kaip reabilitavotės?
Tai yra labai skaudi tema. Aš vis dar negaliu sau atleisti, kad jie turėjo tai išgyventi ir matyti. Po to, kai mes pabėgom, Tifany buvo diagnozuota depresija. Įsivaizduoji 3 metų vaiką, sergantį depresija?! Netikėjau, kad tai egzistuoja... Safyra su niekuo nekalbėjo daugiau nei metus. Į mokyklą ateidavo speciali psichologė, kuri atskirai nuo visų su mano dukra darydavo mokyklinius testus. Deimonas ėmė elgtis agresyviai, Giani dėl kiekvienos smulkmenos verkdavo, Royce nuo manęs niekur nesitraukdavo, o Percy žaisdavo atskirai nuo visų. Nė vienas vaikas nenusipelnė to matyti ir išgyventi, todėl ir darau viską, kad tokias šeimas perspėčiau ir informuočiau! Daugiau informacijos apie tai: www.beautybeatings.com
Šiuo metu mano vaikai yra labai laimingi ir NIEKADA daugiau neleisiu, kad jie tai išgyventų. Mes esame stipri komanda ir, kaip sako muškietininkai, “Vienas už visus ir visi už vieną” 

Nuoširdžiai linkiu Erikai sėkmės asmeniniame gyvenime. Žibėk, gražuole Erika! :) 

Mielosios, kviečiu kiekvieną iš jūsų išreikšti nuomonę apie straipsnį, ji pakomentuoti, o jeigu norite, bet kurią akimirką galite man brūkštelti laiškutį su idėjomis ir pasiūlymais el.paštu: gerda.morozoviene@gmail.com