Apie paslaptingąją "Merginą rūke"

Niekad nekūriau planų naujiems metams, bet šį kartą padariau išimtį ir išsikėliau sau keletą iššūkių. Vienas iš jų – daugiau laiko skirti knygoms ir per metus perskaityti ne mažiau kaip 12 knygų bent po 300 psl. Tiems, kas skaito aktyviai, toks iššūkis pasirodys visai menkas, bet man šiuo metu knygoms lieka ne itin daug laiko, tad 10 psl. kas vakarą kartais baigiasi visišku fiasko. Nusprendžiau, kad reikia susiimti, nes juk tiek daug knygų, kurios laukia būti perskaitytos. Tiesą sakant, nežinau, kiek jų iki šiol perskaitydavau per metus, nes niekada neskaičiavau. Na, išskyrus studijų metus, kai privalomos literatūros sąrašai, regis, niekad nesibaigdavo. Todėl metų gale darysiu išvadas, ką man reiškia 12 knygų iššūkis.

O metus pradėjau puikia leidyklos „Sofoklis“ išleista Donato Carrisi knyga „Mergina rūke“. Detektyvinis romanas įtraukė taip, kad įveikiau per kelis vakarus. O istorijos vingiai ir pabaiga pribloškė.

Mažame miestelyje dingsta kukli raudonplaukė mergaitė. Visa bendruomenė sukrėsta, o bylai tirti pakviečiamas detektyvas iš miesto. Pastarasis visus nustebina savo atviru bendravimu su žiniasklaida, nes tikisi, kad viešumas padės nusikaltėlį ištraukti į dienos šviesą. Įtariamuoju tampa vietos mokyklos literatūros mokytojas, kuris bendruomenės akyse atrodė kuklus ir visai nepanašus į žudiką. Mokytoją palieka šeima, atsidūręs už grotų jis žiauriai sumušamas, kol galiausiai tyrėjai pritrūksta įrodymų ir mokytojas išeina į laisvę kaip nepagrįstai kalėjęs ir sužlugdytas žmogus. Jis prisiteisia solidžią išmoką, pas praturtėjusį vyrą grįžta šeima. Vienintelis detektyvas tebėra tikras, kad dėl raudonplaukės paauglės dingimo kaltas mokytojas. Tad dar kartą pasitelkęs žurnalistus, policininkas randa neginčijamų įrodymų. Tiesa, tai ne vienintelis raudonplaukės dingimas šiose apylinkėse. Tokios išvaizdos mergaitės dingdavo ir anksčiau, net tada, kai mokytojas dar nebuvo gimęs. Jų istorijos liko paslaptimi detektyvams, bet ne knygos skaitytojams.