Apie knygą Peter Wohlleben "Paslaptingas medžių gyvenimas"

   Jau prieš dešimtį metų internete esu užmačiusi straipsnių apie medžius, kur mokslininkai, atlikdami tyrimus, atskleidė tiesą, kaip medžiai gali susikalbėti vienas su kitu, perduoti informaciją ir pan. Ta mintis, jog medis - gyvas,  manęs niekada ir neapleido. Tad pamačiusi naują knygą (2018 m.) "Paslaptingas medžių gyvenimas", puoliau ją skaityti. Gal dar ką sužinosiu, ko iki šio nežinojau?..Juk medžiai mus supa visur ir kasdien, jie tokie savaime suprantami, tačiau, jei gerai pradedi galvoti, apie juos žinai labai mažai.  Knygos autorius - Peter Wohlleben tapti gamtininku nusprendė dar vaikystėje. Jis studijavo miškininkystę, daugiau nei 20 met dirbo miškų ūkiuose, dabar vadovauja aplinką tausojančiai Eifelio girininkijai. Knygos autorius -dažnas TV laidų svečias, skaito paskaitas, rengia seminarus. Jo knyga "Paslaptingas medžių gyvenimas" išversta į 40 kalbų.

   Knygoje pateikiami naujais moksliniais tyrimais paremti faktai apie medžius, autorius perteikia ir savo patirtį. Pavyzdžiui, kaip medis, nukirstas prieš 500 metų, dėka kitų medžių, gali išsaugoti savo gyvybę. Pasirodo, nukirsto medžio kelmams išlikti gyvybingiems padeda kiti medžiai, kurie vieni su kitais susisiekia šaknimis, tad turi galimybę tiekti maisto medžiagas. Įdomu tai, kad mokslininkai atrado, jog medžiai vadovaujasi taisykle - drauge - geriau. Vienas medis - tai ne miškas. Jei krūvoje auga daug medžių, susidaro ekosistema - kaitra ar šaltis sušvelnėja, geriau palaikoma drėgme. Tokioje aplinkoje medžiai yra saugūs, ilgiau gyvuoja.

  Medžiai turi savo kalbą. Kaip jie bendrauja?..Jie skleidžia kvapiąsias medžiagas.  "Prieš keturis dešimtmečius Afrikos savanoje buvo pastebėta štai kas. Žirafos mėgsta rupšnoti skėčio pavidalo akacijų lapus, o šioms tai visai nepatinka. Kad atbaidytų ėdrūnes, akacijų lapai per kelias minutes išskiria nuodingųjų medžiagų, Žirafos tai pajutusios nulinguoja prie kito medžio. Prie kito?..Ne, jos aplenkia keletą medžių ir tik už kokių 100 metrų vėl imasi rupšnoti. Neįtikėtina: rupšnojama akacija išskira dujų (šiuo atveju - etileno) ir šitaip įspėja greta augančias akacijas, kad kilo grėsmė. Įspėtieji medžiai taip pat išskiria nuodingųjų medžiagų - pasirengia gintis. Žirafos žino apie tokius žaidimus, tad nurisnoja kiek tolėliau į savaną ir imasi nieko nenuvokiančių medžių. Arba rupšnoja atsistojusios prieš vėją". 

   Perskaitę knygą sužinosite dar daug įdomių dalykų: apie medžių laiko pojūtį (kaip jie žino, kada skleisti ar mesti lapus), apie medžius - kondicionierius, apie tai, kaip medžiai "auklėja" savo vaikus, kokios yra medžių gero tono taisyklės, kaip medžiai geba mokytis ir dar daug visko.

   Autorius kelia klausimą "ar savo reikmėms tenkinti(degančios malkos krosnyje; knyga iš popieriaus, o šis - iš medžio) mes žudome gyvas būtybes?" Tuoj pat ir atsako: "taip". Autorius svarsto toliau, ar tai yra smerktina. Juk žmonės irgi gamtos dalis, žmogaus kūnas gali išgyventi tik vartodamas organines medžiagas, tad šiuo požiūriu mes panašūs į gyvūnus. Medžių mediena, kaip ir gyvūnų mėsa yra vartotina, jei laikomasi tam tikrų taisyklių.

Siužeto šioje knygoje neieškokite, jo ir nereikia. Manau, kad daugelis, perskaitę šią knygą, į medžius pradės žiūrėti kitaip. Dar svarstote, ar skaityti?..