Prasidėjus karantinui ne vienas žmogus apsidžiaugė atradęs daugiau laiko knygų skaitymui. Laiko radau ir aš, tad pavyko nemažai perskaityti. O dar bibliotekai užsidarius buvo geras laikas skaityti tai kas sukaupta lentynoje, arba gauta dovanų. Už puikią knygą „Dėl to verta gyventi“ kurią parašė negrožinės literatūros redaktorius Richard Roper dėkoju Mamyčių klubui.
Richard Roper parašyti romaną įkvėpė straipsnis apie žmones, kuriems tenka pasirūpinti tais, kurių nėra kam palaidoti. Tačiau tai – anaiptol ne tragiška istorija. Priešingai, ji juokinga, švelni ir jaudinanti. Knyga tapo pasauliniu bestseleriu, ji išversta į 19 kalbų.
Su tais bestseleriais būna labai įvairiai, arba tikrai labai gera knyga arba beveik niekalas, tik labai perkamas.
Ši knyga tikrai verta dėmesio.
Knygos pagrindinis veikėjas Endrius turi neeilinį darbą - po vienišų žmonių mirties apsilanko jų namuose, ieškodamas bent menkiausios informacijos apie jų galimai esančius giminaičius. Endrius ne gražuolis, nedrąsus, tikrai ne svajonių vyriškis. Toks vienišas tipas. Bet ar tikrai? Žinoma ne, juk namuose jo laukia mylinti žmona Diana ir du vaikai. Taip apie jį pasakytų kolegos darbe. O iš tiesų Endrius kasdien grįžta į vienišą mažą butą, kuriame jo nelaukia jokia šeima. Tiesiog vieno nesusipratimo dėka jam teko ją išgalvoti. Šeima jam – tarsi malonus pabėgimas nuo vienišos tikrovės, kur draugiją jam palaiko tik Ellos Fitzgerald dainos. Tačiau kai pasirodo nauja bendradarbė Pegė, Endriaus rutinai ateina galas. Pasakyti tiesą, ar likti melo kokone?
Man pats Endriaus personažas kėlė daug simpatijų. Kartais ir truputį gailesčio dėl santykių su seserimi, dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių.
Šią knygą tikrai rekomenduoju perskaityti, joje tiek daug gyvenimo realybės, skaityti nebus nuobodu.
?
Ačiū už pasidalinimą!