Apie gandrus ir vaikus

Humoreska iš realybės:

Vaikšto gandras po namus, 

Neramus toks, neramus. 

Gavo laišką, oi, grėsmingą, 

Kad biudžetui jis skolingas. 

Prirašyti lapai trys, koks yra piktadarys. 

Verslas jo neregistruotas, nesvarbu, kad Dievo duotas. 

Nešt vaikus jokiais keliais nieks be patento neleis. 

Nepadės nė šventas „blatas“ 

Be kasos būt aparato. 

Reikalavimai pašėlę trauks gandrelį iš šešėlio. 

Kas Kubiliaus sumanyta, tam pritars ir Šimonytė. 

Neberūstaukit, gandrai, nes gyvenat per gerai. 

Juk veltui jums viskas duota – lankos, pievos tos žieduotos, 

Visos varlės, visos jūsų. 

Ne prancūzų ir ne rusų. 

Skraidot virš laukų, virš sodų 

Ir nemokat nieko „Sodrai“. 

Jau daugiau nebūsit asai, 

Šelpsit ir ligonių kasą. 

O ką veikėt praeity, 

Išsiaiškins STT. 

Išvynios lig siūlo galo, 

Ką Egipte jūs planavot, 

Gal jūs keliate pavojų, 

Nes snapais raudonais mojat. 

Žmonės myli jus, nepeikia, 

Bet žinoti viską reikia. 

Kaip lizdai jūs sukrauti? 

Žagarai tai juk vogti! 

Ir stulpai privatizuoti! 

Gal jus reikia deportuoti?...

Susikrimtęs, neramus, vaikšto gandras po namus, 

Jau nusprendė, ką darys: savo verslą uždarys. 

O vaikai?.. Galbūt nerūstaus, kad ieškosim jų kopūstuos.