Dalinuosi įžvalgomis apie paskutiniu metu mano skaitytą knygą - Francois Lelord "Kaip Hektoras laimės ieškojo". Ją parašė žymus prancūzų psichiatras ir rašytojas, ilgą laiką dirbęs Paryžiuje, vėliau - Hanojuje. Knygoje rašoma, kaip psichiatras, kurio pašaukimas ir pareiga - padėti gyvenimu nusivylusiems žmonėms, pajunta, jog pats nebesupranta, kas yra laimė. Todėl iškeliauja jos ieškoti. Savo kelionę pradeda skrydžiu į Kiniją. Ir jau lėktuve jis gauna pirmąją laimės pamoką...
Sakyčiau, knyga prasideda intriguojančiai. Per visą knygos skaitymą išlieka tas toks "o kas toliau?". Keliaudamas, sutikdamas žmones, pakliūdamas į tam tikras situacijas, Hektoras vis gauna po vieną ar keletą atsakymų, pastebėjimų, kas yra laimė.
Štai šiek tiek Hektoro atrastų tiesų apie laimę:
1. Geras būdas apkartinti savo laimę - lyginti.
2. Laimė dažnai aplanko netikėtai.
3. Daug žmonių tikisi būti laimingi tik ateityje.
4. Daug žmonių mano, kad laimė - būti turtingesniam ir svarbesniam.
5. Kartais laimė yra ko nors nesuprasti.
6. Laimė - tai smagus pasivaikščiojimas gražiuose neregėtuose kalnuose.
7. Klaidinga manyti, kad laimė yra tikslas.
8. Laimė - būti su mylimais žmonėmis.
9. Laimė - kai tavo šeimai nieko netrūksta.
10. Laimė - turėti mėgstamą užsiėmimą.
11. Laimė - kai tavęs reikia kitiems.
12. Laimė - kad tave mylėtų tokį, koks esi iš tikrųjų. Pastaba: žmonės malonesni besišypsančiam vaikui.
Tikrai visų Hektoro atrastų tiesų čia neišvardinsiu, tačiau galiu pasakyti, kad šios tiesos itin sutampa su mano suvokimu apie laimę. O pati auksinė laimės taisyklė, manau - "laimė priklauso nuo to, kaip mes suvokiame pasaulį". Juk neturtingi Indijos vaikai - pilni laimės, nežiūrint to, kad jie gyvena itin varganai. Taigi...
Tad ši knyga - lengvai skaitoma, poilsiui, o tuo pačiu ir mintims paganyti...
Romanas išverstas į daugiau nei 30 kalbų. Matyt, neveltui.
👍