Tu niekada nebuvai savanaudė.
Tu nugyvenai turiningą ir prasmingą gyvenimą.
Patyrei daug nuostabių akimirkų, pasiekei tiek, kiek kiti gali svajoti.
Tu išnaudojai duotas galimybes. Niekada nenusisukai nuo tų, kuriems reikėjo pagalbos.
Tu mokei priimti ir atleisti. Nenurašydavai žmonių, net jiem stipriai suklupus.
Tu buvai šviesa ir stiprybė.
Išgyvenai džiaugsmus ir netektis. Nepalūždavai. Visada atrasdavai jėgų ir nevaidinai silpnesnės nei buvai iš tikrųjų.
Tu išlikai stipri kovoja. Iki paskutinio.
Tave visada prisiminsiu kaip saulės spindulį, nekentusį tamsių spalvų, einančią per gyvenimą su šypsena ir kartojusią, kad viskas bus gerai.
Tu su mumis. Kiekvienam žingsnyje. Kiekvienoj akimirkoj. Tu šalia. Aš tą jaučiu.
Simona, jokie žodžiai nepaguos, o ir paguodos mažiausiai reikia. Bet linkiu rasti savyje stiprybės priimti tą faktą, išmokti su juo gyventi ir mėgautis kiekviena akimirka. Stiprybė - tai vienintelis palydovas sunkiam kelyje❤nepalūžkite!
Užuojauta Renata , mano mamai nustatė nepagydoma liga stipriai progresuojančia, lAbai sunku susitaikyti, bet reikia ....
Simonadub
RenataŪselienė
floryte
Gintarep
jaldija
Egle_Mamyciuklubas.lt
Mamos dienoraštis