Būsiu atvira, jei ne vaikas, tai matyt niekada būčiau neaplankiusi Valdovų rūmų, nes buvo girdėti prieštaringų vertinimų, kuriuos dabar norėsiu paneigti.
Su dukrele likome be galo laimingos ir dar su bagažu istorinių žinių.
Tad viskas nuo pradžių.
Vaikas dalyvavo jaunųjų rašytojų konkurse, šį sykelį negavo jokių prizų, bet gavo nuostabią viešnagę į Valdovų rūmus, kuriuose klausėsi jaunųjų rašytojų-laureatų kūrinių, dalyvavo koncerte, bei žiūrėjo "Lėlės" spektaklį.
Vėliau leidomės į ekskursiją po Valdovų rūmus.
"Mama, žiūrėk, čia mes su darželiu buvome!" - tik girdžiu džiaugsmą.
"O va čia, mums mokytoja pasakojo daug įdomių dalykų"- girdžiu jau tolėliau.
Iš šių džiaugsmo akimirkų suprantu, kad vaikas jau čia lankosi trečią kartą, o aš tik pirmą....
Na, ką...geriau vėliau, nei niekada.
Tad bandome apeiti, pažiūrėti, paskaityti, paklausyti...
"Mamyte, matai koks mažas"- girdžiu jau kitame salės gale.
Na lyg jau ir apėjome...pavargome nuo įspūdžių ir žinių, laikas keltis į apžvalgos bokštelį.
O čia tai grožis, lyg iš knygos....
Ką ir pridursi...graži mūsų sostinė, tik gal per darbų rutiną nebematome. Jei ne vaikas, tikrai būčiau nepamačiusi.
Kaip smagiai👍
Nesame buvę, reiktų ir mums prisiruošt