Šeštadienio rytmetį skubėjome į susitikimą su Girinukų klubu. Mūsų laukė nuostabusis tikrų tikriausias eigulys.
Šiek tiek buvo suteikta teorinių žinių bei galėjome dar apžiūrėti eigulio reikmenis, kuriuos miškininkai naudoja kasdieniniame darbe.
Ir patraukėme į mišką.
Eigulys parodė to, ko niekada nematydavome.
Net negalėjau pagalvoti, kaip galima atskirti medžius, kurie jau pasmerkti nudžiuvimui. Vien tik pakėlus galvą į medžio vainiką, aišku ar jį galima kirsti, nes jis jau dabar bevertis.
Pvz. : šios dvi pušėlės jau be ateities.
Dar sužinojome, kad pušų ir beržų draugystė negalima, nes beržas pušims - priešas.
O štai ši pušelė - priešas kitoms savo kaimynėms, nes ji kaip vampyras ir šalia savęs nemėgsta jokios draugystės, jei jos nebūtų, tai augtų šalia jos kokios aštuonios, o dabar ji tik viena.
Susipažinome su šeimavedžio uogomis.
Galėjome apžiūrėti gudabelę bei paragauti jos uogas.
Apžiūrėjome pušelę, kuri buvo sužalota ne stirnų, ne kiškių, o žmonių.
Dabar belieka ją apgenėti ir galbūt jai padėtume. O po apgenėjimo, būtina žaizdas patepti sodo tepalu.
Patraukėme štai tokiu mišku. Net nepatikėjau, kad Vilniuje būna ir tokių miškų.
Eigulys bandė suorganizuoti viktoriną ir atspėti koks gyvunėlis čia prasikasė.
Vaikai turėjo progą palaipioti po štai tokius žvėrelių namus ir atspėti, kas čia galėtų įsikurti.
O čia ne tik šiukšlių suradome, bet išvydome ir karataitę.
Matote? Pušelė apsikabinusi kitą pušelę. Vadinasi viena pušelė nudžius, o ta, kuri apsikabino, toliau bujos ir dar bus tvirtesnė, nes jai atsiras daugiau erdvės.
O čia sausamedis.
Žavėjomės grybais.
Iki tol pažinojau tik tokius grybus.
O čia stebuklingas akmuo. Matote? Tikrų tikriausias ežeriukas.
Uch...ne taip jau lengva laipioti kalnais...
Apžiūrime ąžuolą.
Kas čia gyvena?
Oi kaip įdomu. Superinis laisvalaikis, ir koks naudingas👍
Labai labai👍😉 Pasivaikščiojimas grynam ore su tiek įspūdžių!
Puiki popietė!!! O ir vaikams kaip naudinga toks girinukų klubas 😀