Vasara.
Pailgėjo dienos, tad ir laisvo laiko atsirado daugiau. Su vaiku dieviname pažintinius takus. Šiandien kviečiame į šį: Saidės pažintinį taką. Jis yra tarp Kauno ir Vilniaus.
Mes jį atradome labai netyčia, tiesiog pasiklydę.
Bet labai džiaugiamės.
Juk ir sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Šia mums krito į akį milžiniškos ir dailios pavėsinės.
Ir takiukai iki jų.
Takiukai pievomis.
Upeliukas.
Ir tiltelis iš rąsto. Ar rasime vaiką, kuris nenorėtų išbandyti to: įkrisiu ar ne .
Didelių ir mažiukų akmenukų gausa leidžia išbandyti rankytės taiklumą.
O vien ko verta čiurlenančio upelio muzika.
Pušelių ošimas.
Krūmelių vėšlumas.
Ąžuolo didybė.
Paprastoje pievoje,
nuostabių gėlyčių grožis.
O kelionės pabaigoje, užsilikęs sausainis tapo nerealiai skaniu, nors po tokių emocinių žygių jau viskas taptų skaniu.
Tiltuko konstrukcija štai tokia.
Ir užburianti lubinų jūra.
Suradome šio mėlio net 4 atspalvius.
Oi kaip smagu! 😀
Šitą ir aš esu atradusi būtent taip - visai atsitiktinai. Dabar tai mano mėgstamiausias takas.
Kaip aš mėgstu pažintinius takus. 👍 Tai ilgas pasivaikščiojimas, su gražiais vaizdais.👍👍👍 Ne visi supranta kas ten įdomaus. O man ir Airidui tai būna toks tartum mini žygis, nes kiekvienas takas turi savo kilometražą. Kuris ilgesnis, kuris trumpesnis...Mums svarbu keliaut...
Gražūs vaizdai👍 Šauniai pasivaikščiojot. Kartais pasirodo visai naudinga paklysti 😀😀