Tamsu, niūru, bet jauku... Taip galėčiau apibūdinti mūsų kasdienybę. Ar galiu pykti, kad šįmet to ar ano negaliu daryti?
Vaikas laisvesnį laiką išnaudoja mezgimui. Dekis pabaigtas ir net papuola į kalėdinio atviruko foną. Dabar tikslas pasigaminti megztinį.
Dar reikia padaryti angeliuką.
Tuoj, tuoj bus pabaigtas.
Dar namų darbai, namų ruoša, dar įrašą padaryti, dar atviruką... Oi, begalybė darbų... Adventas pamatė, kad didžioji ne atliktų darbų lavina užpuola per mezgimą, tai neatneša siūlų ir atsiranda laiko kitiems darbams.
Bus mokiniams atostogos, bus ir siūlų ir laiko mezgimui.
O kad namai atlaisvėtų, daug darbelių išnešėme į lauką ir sukabinome ant tvoros ir tolėliau papuošėme niekeno medį.
Nepatikėsite, ant to medelio daugėja papuošimų.
Su dukrele nutarėme, kad vėl į bibliotekėlę-inkiliuką nunešime knygučių, iš kurių išaugome arba perskaitėme. Dar mąstome, kad reikia ir pieštukų palikti. Tos bibliotekėlės nėra skirtos pieštukams, bet pastebėjome, kad jie ilgai neužsibūna.
?