Šiandien man nesitiki, kad vaiko gyvenime bus keturiolikas kalendorius.
Pradžioje aš dariau, vėliau tėtis įsijungė, o dar vėliau vaikas iš mūsų perėmė idėją, patobulino ir toliau tobulina.
Mums Advento laikotarpis tapo pasaka, kurią kūrėme bendrai.
Melas persipynė su tiesa, tad dramų neįvyko.
Lyg tradicija tapo pirmosiomis dienomis pasimerkti vyšnios ar alyvos šakelę
Iš ko tik nedarėme vainikų.
Dovanas pats vaikas gaudavo
bet ir pats gamino.
Šiuo laikotarpiu buvo daug aplankyta dirbtuvėlių.
Ko tik nedarėme...
O karantino metas mums net į naudą išėjo, nes jo metu ir dalyvavo ir pats vaikas rengė dirbtuvėles, kurių metu buvo daug išmokta.
Kai kurie dirbtuvėlių rezultatai iš dovanoti dovanas pakuojant.
arba toliau naudojami.
Buvo ir tokių eglučių
bus dar visko...
Dar gražiau, dar įdomiau... Juk patys ir esame tradicijų kūrėjai, kurie kuria džiaugsmą ir laimę, ne tik sau, bet ir žvėreliams, pauksteliams-juos žiemą globodami.
Šis, 14 kalendorius, bus kitoks, bet dar mielesnis ir brangesnis.
Tad iš anksto neišduosime paslapties, jei norėsite sužinoti, prašysime būti mūsų kalendoriaus svečiais ir kasdien apsilankyti mūsų aprašymuose, kuriuos užsigeidė pati dukrelė rašyti. O ar gali uždrausti?
Buvo labai gera skaityti ir pamatyti dalelę jūsų istorijos ♥️
Kaip smagu jus skaityti. Kartais skaitau ir galvoju, kad jūs esate mūsų giminingos sielos.
Aš mus dažnai pavadinu pakvaišusia šeimynėle ir ka pamatau panašių į mus pagalvoju: o gal vis dėlto nesame mes pakvaišę ? ??❤