Šiuolaikiniai vaikai gyvena nuolat sparčiai kintančiame informacinių technologijų pasaulyje. Beveik kiekvienas mažas vaikas moka naudotis kompiuteriu, dėl to nenuostabu, kad šiuolaikiniams vaikams yra ypač sunku ilgiau išlaikyti dėmesį. Mokytojas, kuris mokymo procese naudojasi vadovėliu ir lenta, iš ties nekiekvienam geba įžiebti norą mokytis.
Pastebėjau, kad dabartinėse mokyklose daugelis mokytojų vis dar gyvena praeitimi bei ateitimi. Dažnai pamokų metu mokytojai kalba apie tai – kokią medžiagą vaikai išmoko – ką reikės mokytis toliau – kokius darbus reiks atlikti norint gauti teigiamą rezultatą. Dažnai mokytojai neklausdami mokinio kas jam įdomu, ateina į pamoką jau paruošę tam tikrą medžiagą. Manau tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko mokyklose yra didelė dalis nemotyvuotų vaikų.
Kūrybiško mokymo(si) modelis dažnai kelia klausimą: koks turi būti mokymo(si) procesas, kuris skatintų visų įsitraukimą? Patirtys rodo, kad svarbu ne tik žinias perskaityti iš vadovėlio ar jas užrašyti lentoje, bet patį mokymą(si) patirti tiesiogiai. „Čia ir dabar“ patyrimas sužadina žmogaus tam tikras fiziologines reakcijas, emocijas, kurios verčia mus atitinkamai jaustis bei įtakoja mūsų elgesį. Labai svarbu į mokymosi procesą įtraukti visus penkis pojūčius net tik regą ir klausą, bet ir uoslę, skonį, lytėjimą. Dėl to svarbu sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje mokinys ne tik sėdėtų suole ir klausytųsi mokytojo, bet pats galėtų tapti mokymosi šaltiniu. Pavyzdžiui iš mokinio vaidmens persikūnyti į žurnalisto, architekto, režisieriaus ir pan. Rolių keitimasis padeda išeiti iš mums įprasto vaidmens, įtraukia mokinius atlikti neįprastas užduotys, įgalina mokinius patiems ieškoti informacijos bei tą informacija dalintis su kitais. Patirdami malonias emocijas tokias kaip džiaugsmą, nuostabą, smalsumą norime patirti tai dar kartą. Mokymasis tampa ne tik, kad įdomus, bet ir teikiantis džiaugsmo.
Mūsų visuomenėje dažnai kyla toks įtarimas, kad jei buvo smagu, ar mes tikrai ko išmokome? Tai atsispindi ir posakyje „Mokslo žinios karčios, o vaisai saldus“. Nesutikčiau su šiuo posakiu, kadangi džiaugsmo emocija yra kur kas labiau įtraukianti nei kančios ar baimės.
Tad visiems tėveliams linkiu savo vaikams sukurti tokią erdvę, kurioje jie patirtų atradimo, pažinimo džiaugsmus.
Mane galite rasti www.jasaityte.lt
