Lankomės (visą šeimą) Energetikos ir technikos muziejuje. Esame čia buvę ir su vaiku, ir be vaiko (kai patys buvome vaikai).
Esu čia buvusi, kai vaikas buvo darželinukas ir lydėjau vaikus su auklėtoja, kaip mamų atstovė.
Tuomet teko prižiūrėtojos vaidmuo.
Dabar, kai vaikas didelis ir žinai, kad elgesiasi saugiai, galima tėčiui ir mamai atsipalaiduoti ir apžiūrėti eksponatus, neprižiūrinti vaiko.
Daug sentimentų šiems daiktams.
Turėjome siurblius ir "Saturną", ir "Audrą" Baldai anuomet buvo pas visus tokie, kaip ekspozicijų salėje... Ir virtuvė, ir jos įranga sava... Gal net kažkiek užplūsta sentimentų.... Ir ta pati mėsmalė, močiutės rankų dėka, ji kūrė stebuklus.
Ne, ne nebuvo tuomet įmantrių puodų, įrankių, bet buvo šeimose kuriami stebuklai: sausainiai, pyragai, tortai sklido jų kvapai nuo penkto laiptinės aukšto iki pirmo... Buvo gera, miela, brangu dvasiškai.
O ši "žaidykla" mėgiama dabar vaikų ir ne tik.
Gali sužinoti kiek marse svertum ar kt planetoje, galima išsukti vandens indą ar, ar ir t. t.
Su tėčiu čia mama viską išbandė, o ypač triukšmo medį,kol iš vaiko išgirdo, kad mama, kai buvo su darželio grupe, neleido triukšmauti nei dukrelei, nei dukrelės grupiokams. Hmmmm, matyt mama pradeda vaikėti....
Tėtis daugiausiai laiko praleido prie elektrinės įrangos ir prie šarvuoto automobilio, kuriuo buvo vežiojamas Vytautas Landsbergis.
Štai koks visapusiškai įdomus mūsų Advento kalendoriaus pasiūlymas - lankytis muziejuose.
